Seimas svarsto galimybę griežtinti bausmes žvejams mėgėjams, kurie neteisėtais įrankiais, tokiais kaip tinklai ar žeberklai, padaro gamtai žalą, viršijančią 2,45 tūkst. eurų. Parlamentas ketvirtadienį pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisų svarstymui: už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 2 (Jevgenijus Šuklinas ir Andrius Bagdonas), o 21 susilaikė.
Siūloma, kad asmenys, kurie žvejoja draudžiamais tinklais, būtų baudžiami ne tik piniginėmis baudomis, bet ir netektų transporto priemonės, naudojamos įrankiams ar pagautai žuviai transportuoti. Taip siekiama atgrasyti nuo neteisėtos žvejybos.
Automobilio konfiskavimas grėstų ir tiems, kurie pažeidžia lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos tvarką, pavyzdžiui, žvejoja netinkamu metu ar netinkamoje vietoje, arba viršija leistiną žuvies kiekį.
Pakeitimus inicijavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, teigdamas, kad tai turėtų atgrasyti gyventojus nuo brakonieriavimo. Jis paminėjo atvejį, kai Aukštaitijoje kasmet sulaikomas brakonierius valstybei padarė žalos už 75 tūkst. eurų, tačiau ir toliau daro žalą, nepaisant konfiskuojamų tinklų ir valčių. L. Jonauskas pabrėžė, kad konfiskuojant automobilį, brakonierius pagalvos, ar verta rizikuoti, o netekęs transporto priemonės, neturės kuo nuvykti prie ežero ir parsivežti tinklų.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį buvo nuspręsta konfiskuoti medžiotojų brakonierių įrangą ir transporto priemones, ir kasmet konfiskuojama 10-15 automobilių.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pasiteiravo, ar automobilis būtų konfiskuojamas, jei jame būtų tik tinklai, bet nebūtų pagautos žuvies. L. Jonauskas atsakė, kad transporto priemonė nebūtų konfiskuojama be įrodymų apie neteisėtą žvejybą ir padarytą žalą gamtai.
Šiuo metu už draudžiamų įrankių naudojimą gresia 600-1,5 tūkst. eurų bauda, o už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos pažeidimus – 250-550 eurų.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, didelė žala žuvų ištekliams sudaro 12,2 proc. visų žalų, tačiau jų suma siekia 72,9 proc. Vidutinė maža žala siekia nuo 307 iki 5 951 euro (25 lydekos arba 59 karšiai, arba 6 lašišos). 2023 m. nustatyta 10 atvejų, kai žala žuvų ištekliams viršijo 2,45 tūkst. eurų, o 2022 m. tokių atvejų buvo 35. Nuo 2022 m. liepos jau nusavinamos transporto priemonės, kuriomis gabenamos pavojingos ir nepavojingos atliekos ir jomis užteršiama aplinka.
