Briuselis, „Kas vyksta Kaune“ – Nors kokybiniai tyrimai nuolat pabrėžia, jog moterų įtraukimas į taikos procesus užtikrina tvaresnius rezultatus, aukščiausiuose kariniuose ir diplomatiniuose postuose vis dar dominuoja vyrai. Ši problema buvo aptarta Europos Parlamente, minint artėjančią Moterų dieną.
Tarptautinė moters diena, minima kovo 8-ąją, Jungtinių Tautų (JT) iniciatyva pradėta švęsti dar 1975 metais. Lietuvoje ši diena dažnai asocijuojasi su sovietmečiu ir gėlėmis, tačiau jos ištakos siekia gerokai ankstesnius laikus.
Šiais metais Europos Parlamentas moterų teises analizavo saugumo grėsmių kontekste, atsižvelgiant į trečiąsias Rusijos karo prieš Ukrainą metines ir tebesitęsiančius Izraelio karinius veiksmus Gazos ruože, kurie nusinešė daugiau nei 50 tūkst. gyvybių – didžiąją dalį aukų sudaro moterys ir vaikai.
Seminare „Moterų teisių užtikrinimas gynybos, saugumo ir taikos palaikymo srityse“ Europos Parlamento narė Lina Gálvez, socialdemokratė ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, atkreipė dėmesį, jog Europos Parlamentas kasmet pasirenka temą, kuriai, jos nuomone, trūksta dėmesio viešojoje erdvėje.
L. Gálvez pabrėžė, kad JT ir NATO pripažįsta strateginę moterų reikšmę taikos procesuose ir gynyboje, be to, Europoje moterų gyvena apie 10 milijonų daugiau nei vyrų.
Lyčių lygybės svarbą akcentuoja ir Europos Parlamentas, kuris praėjusiais metais priėmė istorinį sprendimą – pirmąjį teisės aktą, skirtą kovai su smurtu prieš moteris. Šis teisės aktas įpareigoja visas ES šalis kriminalizuoti moterų lyties organų žalojimą, priverstines santuokas ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, intymių vaizdų platinimą be asmens sutikimo.
Naujajame teisės akte taip pat numatytos smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonės bei nustatyti šių nusikaltimų aukų apsaugos standartai.
Nepaisant to, moterų dalyvavimas taikos procesuose išlieka itin ribotas.
L. Gálvez teigimu, didžiojoje dalyje taikos procesų, vykusių nuo 1992 iki 2019 metų, moterys nedalyvavo. Net 70 proc. taikos procesų apsiėjo be jokio moterų įsitraukimo.
„Moterims nepakankamai atstovaujama aukštesnėse karinėse pareigose. Kariuomenės vis dar yra labai dominuojamos vyrų, hierarchiškos, kartais ir smurtinės kultūros. Kariuomenėse gali egzistuoti seksualinio priekabiavimo kultūra“, – teigė L. Gálvez.
Pasak europarlamentarės, moters kūnas karo metu naudojamas kaip ginklas prieš ją pačią – moterys patiria seksualinį smurtą, o nėštumo atvejais ne visada turi galimybę nutraukti nėštumą.
Šios traumos, anot politikės, išlieka ilgam laikui, o galbūt ir visam gyvenimui.
Socialdemokratė pažymi, kad didėjančių karinių grėsmių laikotarpis paprastai nėra palankus moterų lygiateisiškumo siekiams – didesnė valstybės biudžeto dalis skiriama gynybos išlaidoms, o tai atsiliepia socialinių paslaugų finansavimui.
Ji taip pat pridūrė, kad karo metu sugrįžta archajiško vyriškumo naratyvai.
„(Karo metu – aut. pastaba) atsiranda stipruolių vyrų, turinčių archajinio, ar sakyčiau, net toksiško vyriškumo bruožų“, – pastebi L. Gálvez.
Pokyčiai Ukrainoje
Jau trečius metus su okupantais kovojanti Ukraina patiria sudėtingą laikotarpį, ypač po to, kai ilgalaikė sąjungininkė JAV sustabdė karinės paramos teikimą ir nusprendė nebesidalinti žvalgybine informacija su besiginančia valstybe.
Panašu, kad antrą kartą išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo strategija yra kuo greičiau susodinti agresorę Rusiją ir besiginančią Ukrainą prie derybų stalo, net jei tokia „taika“ nebūtų tvari.
Vis dėlto, Ukrainos parlamento narė Maria Ionova tvirtina, kad ukrainiečiai nepasiduos ir šalyje vis dar rusena vilties liepsna. Kalbėdama apie lyčių lygybę Ukrainoje, ji pabrėžia, kad lūžio tašku tapo 2013 m. lapkritį prasidėję Euromaidano protestai, po kurių moterų vaidmuo politiniame ir kariniame šalies gyvenime iš esmės pasikeitė.
M. Ionovos teigimu, moterys atliko esminį vaidmenį organizuojant šiuos protestus. Politikė pastebi, kad 2014 m. tik 11 proc. parlamentarų Ukrainos Radoje buvo moterys, o šiandien šis skaičius išaugo beveik dvigubai – iki 21 proc.
Seminaro dalyvė teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė ir įstatymų bazė – pavyzdžiui, Ukraina priėmė konvenciją dėl smurto prieš moteris, viešojoje erdvėje vadinamą „Stambulo“ konvencija.
Vis dėlto, M. Ionova seminaro metu pasidalino ir šokiruojančia istorija, iliustruojančia, kaip sunku padėti nuo karo nusikaltimų nukentėjusioms moterims.
„Viena mergina buvo išprievartauta kareivių Bučoje, jai buvo vos 13 metų. Dėl sunkių sąlygų namuose jai buvo labai sunku pasidaryti abortą. Galiausiai jos tėvai nusprendė palikti vaiką, kai ji pagimdė“, – pasakojo M. Ionova.
Pasak politikės, Ukraina ir dabar susiduria su daugybe naujų iššūkių, įskaitant iš Rusijos stovyklų išlaisvintų moterų priėmimą ir sudėtingą karo pabėgėlių susigrąžinimą į tėvynę.
„Mes negirdime, ką turėtų pakeisti ar kitaip daryti Rusija, bet labai daug kalbama apie tai, ką dar turi padaryti Ukraina.
Mes nenorime nieko pulti, bet norime turėti galimybę apsiginti patys. Dėl to, kaip politikė, prašau priešraketinių gynybos sistemų“, – savo poziciją paaiškino Ukrainos politikė.
Susiduria su pasipriešinimu
Seminare dalyvavusi Oana Longescu buvo pirmoji moteris, atstovavusi NATO. Šiuo metu ji tęsia darbą gynybos srityje Britų Karališkame jungtinių paslaugų institute (RUSI).
Nors NATO dar prieš 55 metus priėmė rezoliuciją, pripažįstančią moterų svarbą taikos palaikymo procesuose, O. Longescu pasakoja, kad dirbdama NATO, ji neretai būdavo vienintelė moteris kambaryje.
Savo kalboje O. Longescu akcentavo, kad šiuo metu susiduriama su pasipriešinimu lygiateisiškumui – tiek JAV, tiek Vakarų Europoje rinkimų metu ypač sėkmingai pasirodo kraštutinės dešinės politinės partijos, oponuojančios vadinamajai „woke“ ir „įtraukumo“ kultūrai.
Buvusi NATO atstovė teigia, kad apie įtraukumą vertėtų kalbėti ir kaip apie galingą ginklą.
„Svarbu nepamiršti, kad tai nėra tiesiog malonus dalykas, kurį galime turėti, bet ir protingas žingsnis, užtikrinantis efektyvumą.
Moterų įtraukimas į taikos sutarimus gali padidinti taikos išlaikymo tikimybę daugiau kaip 35 proc. Tai pasiekiama, kai moterys pakviečiamos prie derybų stalo“, – pabrėžė O. Longescu.
Vis dėlto, reaguodama į geopolitinę situaciją, O. Longescu taip pat siūlo didinti ne tik minkštosios, bet ir kietosios galios pajėgumus.
„Gyvename laikais, kai tiek mūsų sąjungininkai, tiek mūsų priešai gerbia jėgą. Minkštoji galia yra svarbi, bet turime tapti stipresni. Ypač kai šiuo metu tarp pasaulio autoritarinių valstybių formuojasi aljansas, jos suartėja“, – pataria buvusi NATO atstovė.
„Europa be JAV pagalbos ateinančius 10 metų pati apsiginti negalės“, – pridūrė O. Longescu.
Moterų saugumui kylančias problemas akcentavo ir Europos Parlamento narys iš Lietuvos, Petras Auštrevičius.
„Afganistaną valdantis Talibanas panaikino moterų dalyvavimą viešajame gyvenime. Atrodo, kad persekiojimui nėra galo.
Remiantis JT ataskaitomis, 2023 metais prievartavimų padaugėjo 50 procentų. Jį naudoja ne tik teroristinės milicijos, bet ir reguliariosios armijos daliniai, pavyzdžiui, Rusijoje. Agresyvus Rusijos karas tūkstančius ukrainiečių moterų išsiuntė į kitas šalis“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Vis dėlto, anot P. Auštrevičiaus, nors besikeičianti pasaulio tvarka ir kelia nerimą, esama ir naujų galimybių. Vis didesnį vaidmenį karo lauke užima dronai, o moterys juos valdyti gali net ir geriau nei vyrai.
Moterų dalyvavimas taikos derybose stiprina pasitikėjimą
Jungtinių Tautų Taikos ir saugumo ryšių biuro atstovas Rory Keane pabrėžė, kad šiuo metu ir JT kuruojamose taikos derybose moterys dažniausiai nedalyvauja.
„JT kartu vadovavo 5 procesams, mes padėjome dar 3. Tik 17 proc. atvejų moterys dalyvavo taikos procesuose. Tai pasaulinė problema ir JT turi daugiau stengtis lyčių lygybės srityje“, – teigė R. Keane.
Šių derybinių procesų detalės visuomenei nėra atskleidžiamos, tačiau anot R. Keane, moterys juose užima gana skirtingus vaidmenis – tai priklauso ir nuo kultūrinių skirtumų ir kitų aplinkybių.
„Didesnis moterų įsitraukimas taikos misijose Pietų Sudane padėjo didinti vietos gyventojų pasitikėjimą. Esame atlikę kokybinę analizę, kuri tai parodė“, – pastebėjo JT atstovas.
Dėmesys Izraeliui ir Palestinai
Europos Parlamente organizuotame seminare dėmesio sulaukė ne tik karas Ukrainoje, bet ir humanitarinė krizė Gazos ruože.
„Taika nėra tik paliaubos, ją turi priimti visuomenė iš apačios į viršų.
Mes norime siekti taikos, o ne neapykantos.
Manau, kad tai mūsų principas po dviejų pasaulinių karų“, – nuotaikas Europos Parlamente reziumavo europarlamentarė Hildegard Bentele.
Savo įžvalgomis Europos Parlamente pasidalino ir dvi moterys, kurios taip pat yra Europos Parlamento Sacharovo premijos finalistės.
Šią premiją Europos Parlamentas kasmet skiria išskirtinėms asmenybėms ir organizacijoms, kovojančioms prieš priespaudą, neteisybę ir nepakantumą.
Palestinietė Reem Al Hajajra yra organizacijos „Women of the Sun“ (liet. k. Saulės moterys – aut. pastaba) įkūrėja. Ši organizacija rūpinasi humanitarinės pagalbos teikimu Gazos ruože.
Reaguodama į Izraelio ir „Hamas“ karą, organizacija stengėsi išsiųsti maistą, menstruacinius produktus ir atsargas maždaug 50 šeimų Gazos Ruože. Organizacija taip pat rinko atsargas Vakarų Kranto šeimoms, kurios patyrė ekonomines karo pasekmes.
„Mums taikomos sankcijos, Gazos ruožo žmonės vis dar apšaudomi. Daugelis žmonių buvo perkelti iš savo namų ir stovyklų.
Mes, Palestinos moterys, vis dar kenčiame nuo vyrų ir vaikų netekčių. Neturime tinkamų ir oraus sąlygų gyvenimui“, – teigė R. Hajajra.
Kalbėdama Europos Parlamente R. Hajajra akcentavo, kad Palestinos ir Izraelio moterys dar iki spalio 8 d. „Hamas“ teroro atakos ir vėliau pradėtų brutalių Izraelio kariuomenės veiksmų prieš palestiniečius skleidė žinią, jog būtina ieškoti kompromiso, tačiau ši žinutė nebuvo išgirsta.
„Mes dažnai perspėjome, bet mūsų įspėjimų niekam neprireikė. Karas mums buvo primestas be jokio pasitarimo. Mes, Palestinos ir Izraelio moterys, turėjome dirbti kartu, bendradarbiauti, kad prie derybų stalo būtų pateiktas dviejų valstybių sprendimas.
Yra daug elementų, kurie grasina sukelti kitą karą. Mes norime taikos ir geresnės ateities savo vaikams ir ateičiai“, – pabrėžė palestinietė.
Kita Europos Parlamento Sacharovo premijos finalistė – izraelietė dr. Yael Admi, kartu su kitomis taikos siekiančiomis Izraelio moterimis įkūrusi organizaciją „Women Wage Peace“ (liet. k. „Moterys kariauja už taiką“). Ši 2014 m. įkurta organizacija siekia atrasti taikų sprendimą Izraelio ir Palestinos konfliktui.
„Mes esame toje pačioje pusėje. Mes nenorime atnešti mirties į šį pasaulį, bet norime, kad vaikai būtų ramūs.
Likus trims dienoms iki spalio 8 d., 1500 mūsų kartu (Palestinos ir Izraelio moterų – aut. pastaba) buvome susitikę ir manėme, kad gyvename šalia tiksinčios bombos. Sakėme savo vadovams – jei nerasite sprendimo, šis konfliktas sprogs tiesiai jums prieš veidą“, – teigė dr. Yael Admi.
