Vienatvė – vis dažnesnė jaunų žmonių problema. „Jaunimo linijos“ duomenimis, vienišumas buvo viena iš penkių pagrindinių temų pokalbiuose praėjusiais metais (21%). Psichologai teigia, kad stiprus vienišumo jausmas, net ir esant santykiuose, gali neigiamai paveikti jaunų žmonių kasdienį gyvenimą, įskaitant mokslus, darbą ir santykius su artimaisiais. Kaip įveikti šią viską apimančią vienatvę ir padėti šalia esantiems?
Psichologas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad vienišumas nebūtinai reiškia fizinę izoliaciją. Žmogus gali jaustis vienišas net būdamas tarp žmonių, jei jaučiasi neišgirstas ar nesuprastas. Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie ieško savo tapatybės ir vietos pasaulyje.
Skaitmeninė era suteikia daugiau ryšių, bet mažiau artumo. Socialiniai tinklai, kurie turėtų padėti palaikyti ryšius, dažnai skatina vienišumo jausmą. Jauni žmonės nuolat mato idealizuotus gyvenimus socialiniuose tinkluose, o tai sukuria klaidingą įspūdį, kad visi kiti gyvena pilnavertį gyvenimą, o jų pačių realybė nėra tokia įdomi. Socialiniai tinklai daro spaudimą atrodyti laimingiems ir aktyviems, tačiau daugelis jaučiasi atitrūkę ir nesuprasti.
„Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Sandra Bernotaitė atkreipia dėmesį į tai, kad virtualus bendravimas keičia tarpusavio ryšius. Trumpi atsakymai ir memai negali pakeisti gyvo pokalbio, kuriame svarbi kūno kalba ir emocijos. Todėl, net turint daug draugų socialiniuose tinkluose, jaunas žmogus gali jaustis vienišas dėl gilesnio ryšio trūkumo.
Pirmiausia reikia pastebėti ir įvardinti savo jausmus. Suvokimas, kad jaučiatės vienišas, yra pirmas žingsnis link pokyčių. Emocijos yra signalas apie poreikius. Svarbu leisti sau jausti ir suprasti, ko trūksta, bei priimti tai kaip natūralų procesą.
Ilgalaikis vienišumas dažnai kyla iš socialinių santykių stokos, tačiau sprendimas ne visada yra paprastas. Žmogiško ryšio poreikis yra skirtingas: vienam reikia didelės draugų grupės, kitam užtenka kelių artimų santykių. Kartais vienišumo jausmas kyla ne dėl draugų trūkumo, o dėl to, kad turimi ryšiai netenkina.
Jei vienišumo jausmas užsitęsia ir trukdo kasdieniam gyvenimui, sukelia nerimą ar beviltiškumo jausmą, reikėtų ieškoti emocinės paramos. Jei žmogus jaučiasi taip, lyg niekam nerūpėtų, nebegali džiaugtis mėgstamomis veiklomis, sunkiai susikaupia ar nuolat jaučia nuovargį, tai rodo, kad reikalinga pagalba. Kreiptis paramos yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
Vienišumą įveikti nelengva, bet įmanoma. Svarbiausia nedaryti to tyliai. Kiekvienas žmogus gali rasti būdą, kaip kurti ir puoselėti ryšius su kitais. Reikia imtis aktyvių veiksmų – prisijungti prie bendruomenių ir dalyvauti veiklose, kurios skatina bendravimą. Savanorystė, sportas, kultūrinės ar akademinės veiklos padeda sutikti bendraminčius ir užmegzti naujus santykius. Taip pat svarbu ugdyti socialinius įgūdžius – gebėjimą išklausyti, parodyti susidomėjimą kitu žmogumi ir palaikyti pokalbį. Tai padeda ne tik užmegzti naujas pažintis, bet ir stiprinti jau turimus ryšius.
Vienišumo jausmas gali stiprėti, jei žmogus ilgai lieka savo mintyse ir neieško galimybių bendrauti. Net mažas žingsnis, pavyzdžiui, išėjimas į renginį, prisijungimas prie pokalbio ar pasivaikščiojimas su draugu, gali padėti pajusti didesnį ryšį su aplinka ir sumažinti vienišumo jausmą.
Aplinkiniai taip pat gali padėti jauniems žmonėms, išgyvenantiems vienišumą, parodydami rūpestį ir suteikdami erdvės kalbėtis. Svarbu ne tik užduoti klausimą „Kaip jautiesi?“, bet ir nuoširdžiai išklausyti atsakymą. Reikia parodyti, kad esate šalia ir kad žmogus nėra vienas, o jei jam reikia pagalbos, ji yra prieinama. Nuoširdus ryšys gali atsirasti tik tada, kai žmogus jaučiasi priimtas ir nespaudžiamas. Vienas geriausių būdų padėti – leisti žmogui suprasti, kad jis yra svarbus ir kad jo jausmai nėra kažkas, ko reikia gėdytis ar slėpti. Kartais užtenka tiesiog pabūti šalia ir suteikti saugią erdvę pokalbiui.
„Jaunimo linija“ teikia emocinę paramą visą parą anonimiškai ir konfidencialiai – nemokamu telefonu 0 800 28888 arba pokalbiais internetu kasdien nuo 15 val. iki 24 val. svetainėje https://jaunimolinija.lt/pasikalbekim/.
