Kauno statybų inspekcija sustabdė Šarūno Matijošaičio daugiabučių projektą Vičiūnuose dėl galimų pažeidimų. Šis sprendimas įžiebė naują ugnį jau seniai rusenančiame konflikte tarp vystytojo ir vietos gyventojų, kurie abejoja projekto teisėtumu.
Prieš keletą metų Vičiūnuose įsiplieskęs konfliktas, susijęs su Kauno tarybos nario ir mero sūnaus Šarūno Matijošaičio planuojamomis statybomis, tebėra aktualus. Gyventojai tvirtina, kad savivaldybė, siekdama įtikti vystytojui, neteisėtai pakoregavo detalųjį planą ir skubotai išdavė leidimą statyboms. Š. Matijošaitis, ilgai nelaukęs, šiais metais pradėjo statybas, nors teisme nagrinėjamos dvi bylos, susijusios su Taurakiemio gatvės 2C sklypu. Vienoje iš bylų pati savivaldybė yra įvardijama kaip atsakovė. Praėjusį mėnesį Statybų inspekcija išdavė patikrinimo aktą, kuriame teigiama, kad statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas.
Kauno naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ anksčiau rašė apie planus statyti penkis daugiabučius namus Š. Matijošaičio ir jo sutuoktinės valdomame sklype, esančiame Taurakiemio gatvėje 2C. Ši vieta anksčiau buvo apleista irklavimo bazė. Pirminį projektą rengė Kauno architektų studija „Archas“, kuri taip pat projektavo Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją.
Tačiau dar prieš viešinant pirmuosius projektinius pasiūlymus, Matijošaičiai susipyko su kaimynais Vičiūnuose. Nesutarimai kilo dėl to, kad Š. Matijošaitis, norėdamas statyti didesnius namus nei leido detalusis planas, kreipėsi į savivaldybę prašydamas jį pakeisti. Naujame detaliajame plane statybos zona buvo padidinta nuo 1512 iki 2115 kvadratinių metrų.
Gyventojai teigia, kad 2013 metų detalusis planas buvo patvirtintas neteisėtai, nes tvirtinimo metu jis prieštaravo bendrojo plano sprendiniams, kurie nenumatė galimybės statyti gyvenamuosius daugiabučius namus šiame sklype. Anot jų, padidinta statybos zona pažeidžia rajono gyventojų interesus, nes ženkliai padidinus statybos zonos plotą bus ribojamas upės matomumas ir galimybė naudotis pakrante.
Be to, naujajame detaliajame plane numatyta beveik dvigubai daugiau automobilių stovėjimo vietų – 51 vieta, palyginti su ankstesniu planu, kuriame buvo numatyta 30 vietų. Tačiau gyventojai teigia, kad realiai reikėtų 59 vietų, nes projektuojamas toks skaičius turtinių vienetų. Projektuotojai tikino, kad cokoliniuose daugiabučių aukštuose butai neplanuojami, todėl stovėjimo vietos šioms patalpoms neskaičiuojamos.
Koreguojamame detaliajame plane vietoje vieno numatyti du įvažiavimai į sklypą. Vičiūnų gyventojai, pateikę raštą savivaldybei, mano, kad tai žymiai padidins automobilių srautą, taršą ir triukšmą gretimose teritorijose, bei padidins apkrovą keliams. Projektuotojai teigia, kad papildomas įvažiavimas nesudarys grūsčių, nes automobilių srautai pasiskirstys.
Vičiūnų gyventojai taip pat atkreipė dėmesį, kad detaliojo plano korekcijoje nenumatyta gaisrinių automobilių apsisukimo aikštelė, o vienintelė galima apsisukimo vieta užstatoma dviem automobilių stovėjimo vietomis, taip pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus.
Nuo 2022 metų, kai portalas „Kas vyksta Kaune“ pirmą kartą pranešė apie Vičiūnų gyventojų nesutarimus su NT projektą vystančiu Š. Matijošaičiu, konflikte atsirado naujų posūkių. Po antrojo projektinių pasiūlymų viešinimo rato gyventojai apskundė savivaldybės atliktas detaliojo plano korekcijas Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.
Nors byla nebuvo išnagrinėta teisme, savivaldybė 2024 metų kovą išdavė statybų leidimą. Tačiau statybos buvo sustabdytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimu.
Svarbiausias įvykis – savivaldybė, anksčiau pritarusi Š. Matijošaičiui palankioms detaliojo plano korekcijoms, galiausiai išdavė leidimą statyboms. Kauno savivaldybė patvirtino šią informaciją, tačiau neatsakė, kada tiksliai buvo išduotas statybų leidimas.
„Taip, statybos leidimas išduotas penkių gyvenamosios paskirties pastatų – daugiabučių, Taurakiemio gatvėje 2C, statybos projektui. Visa kita reikalinga informacija prieinama viešai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėjas Donatas Grybauskas.
Kauno miesto savivaldybės sprendimą išduoti leidimą gyventojų bendruomenė apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).
Kauno Vičiūnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Petkevičius portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad VTPSI pripažino išduotą statybos leidimą neteisėtu. VTPSI motyvuodama sprendimą rėmėsi panašiais argumentais, kaip ir suinteresuoti gyventojai 2022 metų birželį, kai pirmą kartą kreipėsi į savivaldybę, reikšdami priekaištus dėl tuo metu tik planuojamos atlikti detalaus plano korekcijos.
„Priežastys yra tokios, kad tos detaliojo plano korekcijos negali būti laikomos korekcijomis. 2013 metų detaliajame plane sklypas buvo pakeistas į gyvenamosios paskirties – ten turėjo būti vienas namas, 25 butai, 25 parkingo vietos. Iki tol sklypo paskirtis buvo „Rekreacinės teritorijos“. Vėliau savivaldybė patvirtino detaliojo plano korekcijas, kurios remiasi NŽT sutikimų nesilaikymu, vietoj vieno pastato jis pavirto į 5, vietoj 25 vietų automobiliams pasidarė 51. Inspekcijos išvadose kalbama, kad tai nėra korekcija, tai iš principo yra naujas detalusis planas – dėl to jis (savivaldybės pakoreguotas detalusis planas) turi būti negaliojantis“, – teigė K. Petkevičius.
Dėl susiklosčiusios situacijos VTPSI netgi svarsto kreiptis į teismą.
„Inspekcija šiuo metu planuoja patikrinimą vietoje bei ketina inicijuoti kreipimąsi į teismą. Bus ginčijamas teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas, kurių pagrindu išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas SLD. Įrodžius TPD neteisėtumą bus galima ginčyti ir SLD teisėtumą (arba apjungti šiuos klausimus paskesniuose teisminiuose procesuose). Apie susidariusią situaciją bus informuoti ir pareiškėjai“, – nurodė VTPSI patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas.
Remiantis portalo „Kas vyksta Kaune“ informacija, statybų leidimas buvo išduotas 2024 metų kovo 12 dieną, o pirmieji statybų darbai pradėti 2025 metų sausio pradžioje – pradėti tiesti elektros laidai.
Registrų centro išraše nurodoma, kad 2025 metų sausio 23 dieną buvo išduotas Statybų inspekcijos patikrinimo aktas apie statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą.
Aprašomas sklypas iki 2007 metų priklausė valstybei, o vėliau buvo parduotas. Matijošaičiai šį sklypą įsigijo 2020 metais iš privataus asmens, kuris jį valdė 12 metų.
Darbai pradėti, nors Regioninio administracinio teismo Kauno rūmuose jau nagrinėjamos dvi bylos, susijusios su Taurakiemio gatvėje 2C statomais daugiabučiais.
2022 metų lapkritį Kauno Vičiūnų bendruomenė kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, keldama bylą prieš Kauno savivaldybę, kuri patvirtino detaliojo plano korekcijas, leidžiančias pastatyti daugiau kaip dvigubai didesnius daugiabučius.
Pirmasis šios bylos posėdis įvyko 2023 metų balandžio 20 dieną. Šioje byloje Š. Matijošaitis taip pat yra proceso dalyvis, tiesa, įvardijamas kaip trečioji šalis. Atsakovu įvardijama Kauno miesto savivaldybė.
Susiklosčiusi situacija yra gana keista – nors savivaldybė turėtų ginti viešąjį interesą, šioje byloje ji siekia apginti savo sprendimą keisti detalųjį planą. Būtent šie detaliojo plano pakeitimai leido Š. Matijošaičiui statyti 5 daugiabučius teritorijoje, kurioje ankstesni savininkai neturėjo galimybės vykdyti panašaus dydžio statybų projektus.
Vos po kelių dienų teisme užkuriama antroji byla – šį kartą Š. Matijošaitis (pareiškėjas) pats apskundė jam nepalankius NŽT sprendimus. Šis pareiškėjo kreipimasis į teismą sustabdė teisminius procesus pirmoje byloje.
NŽT atstovas R. Golubovas portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjų skundą, tačiau šis teismo sprendimas taip pat buvo apskųstas.
„Dėl Tarnybos sprendimo panaikinti išduotus sutikimus Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje buvo prašoma panaikinti šį Tarnybos sprendimą. Teismas 2023-04-20 priėmė sprendimą atmesti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai nesutikdami su minėtu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme“, – teigė R. Golubovas.
Kaip minėta, byla buvo pradėta nagrinėti 2023 metų balandį, 2024 metų pavasarį išduodamas statybų leidimas, o 2025 metų sausį, vilkindamas teisminį procesą, Š. Matijošaitis pradeda statybas sklype. Portalo „Kas vyksta Kaune“ fotografas, apsilankęs vietoje, pastebėjo, kad sklype išdygo ne viena, o penkios elektros skydinės.
Net jei teismo procesas būtų pratęstas ir gyventojai pirmos instancijos teisme patirtų pergalę prieš savivaldybę, proceso dalyviai galėtų skųsti nuosprendį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Bylų nagrinėjimas LVAT gali užtrukti metus ir ilgiau, todėl kol bus išnagrinėtos abi bylos, daugiabučiai jau galėtų būti pastatyti.
Projektinių pasiūlymų viešinimas vyko privačioje valdoje negavus leidimų.
2022 metų gegužės 18 dieną numatytas projektinių pasiūlymų viešinimas įvyko Taurakiemio gatvėje 2C sklype.
Prie įvažiavimo į sklypą pasitinka uždari vartai ir grandinės, leidžiančios suprasti, kad patenkama į privačią teritoriją. Sklypą sergi vaizdo stebėjimo kameros, nors jame pūpso tik išstumdytų žemių krūvos. Tarp šių žemių, viduryje sklypo, buvo pastatytas apie numatomą projektą informuojantis stendas. Norėdamas jį pamatyti, Kauno Vičiūnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Petkevičius turėjo tarsi įsibrauti į privačią valdą, o stendas, vyro teigimu, taip ir neišstovėjo iki gegužės 18 dienos.
Šis viešinimas buvo pramintas cirkų. 2023 metų kovą šiek tiek pakoreguoti projektiniai pasiūlymai buvo viešinami vėl, tačiau ir vėl susidurta su kuriozu.
Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas teigė, kad 2022 metų kovą tarnyba išdavė sutikimą statyti pastatą, nesilaikant normatyvinių atstumų nuo nesuformuotos valstybinės žemės sklypo ribos, o 2022 metų gegužę – sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tačiau 2022 metų spalį buvo priimtas sprendimas pripažinti šiuos sutikimus netekusiais galios.
NŽT atstovas paaiškino, kad minėti sutikimai buvo panaikinti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, NŽT įvertino, kad šiuo atveju statytojas gali pastatyti statinį, laikantis techniniuose dokumentuose nustatytų atstumų.
„Tarnyba panaikino minėtus sutikimus, nes įvertino, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 metų liepos 27 dienos įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtintose sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje suformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse įtvirtinta, kad sutikimas neišduodamas, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimybė statyti statinį normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytais atstumais, pagal kuriuos statant nereikalingas besiribojančių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėtinių sutikimas“, – paaiškino R. Golubovas.
Be to, NŽT vertinimu, planuojami tiesti inžineriniai tinklai ateityje trukdytų formuoti žemės sklypų ribas.
„Taip pat įvertinta, kad Tarnybos direktoriaus 2013 metų rugsėjo 10 dienos įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintose sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse įtvirtinta, kad sutikimas neišduodamas, kai planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir statyti jiems funkcionuoti būtini statiniai trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius“, – nurodė NŽT atstovas.
Nors NŽT panaikino abu sutikimus, tai nesustabdė projekto vystytojų – 2023 metų kovą įvyko antrasis projektinių pasiūlymų viešinimas, net negavus NŽT sutikimų.
Tuomet gyventojų kova persikėlė į teismą, nes Vičiūnų bendruomenė pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams dėl, jų manymu, neteisėtai savivaldybės atliktų detaliojo plano korekcijų.
Svarbu pažymėti, kad skundą pateikusi Kauno Vičiūnų bendruomenė neturėtų būti painiojama su anksčiau veikusia Vičiūnų bendruomene.
Gana paradoksalu, tačiau tarp gyventojų interesus turėjusios atstovauti anksčiau įsteigtos Vičiūnų bendruomenės steigėjų buvo ir pats Š. Matijošaitis, kuris tapo valdybos pirmininku. Ši bendruomenė buvo likviduota 2023 metų liepą, vykstant statybų bruzdėsiui Taurakiemio gatvėje.
Tiesa, 2022 metų liepą suinteresuoti Vičiūnų gyventojai įkūrė kitą asociaciją – „Kauno Vičiūnų bendruomenė“. Būtent ši asociacija šiuo metu ginčija Š. Matijošaičio vykdomas statybas.
Nors patvirtinti projektiniai pasiūlymai jau buvo pašalinti iš Kauno miesto savivaldybės interneto puslapio, su jais vis dar galima susipažinti puslapyje citify.eu.
Antrą kartą teikti projektiniai pasiūlymai nuo pirminių skiriasi nedaug – idėja išliko panaši, bet buvo šiek tiek pakoreguotas pastatų plotas ir kiti niuansai. Pavyzdžiui, naujajame projekte automobilių stovėjimo vietos pristumtos arčiau namų, be to, numatyta gausybė stovėjimo vietų elektromobiliams – net 20 vietų.
Iki šiol Vičiūnuose buvo įprasta matyti mažaaukščius pastatus, todėl projektiniuose pasiūlymuose pabrėžiama, kad naujieji pastatai nebus „svetimkūniai“.
„Projektuojant pastatus išnagrinėtas teritorijos užstatymo kontekstas – teritorijoje vyrauja mažaaukštė architektūra – vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“, – nurodoma projektiniuose pasiūlymuose.
Penkiuose daugiabučiuose būtų įrengiama nuo 6 iki 12 butų, visi daugiabučiai būtų triaukščiai. Tačiau dėl nemažo cokolinio aukšto Vičiūnų gyventojai neretai šiuos namus vadina keturaukščiais ar penkiaaukščiais. Bendras šių pastatų plotas svyruoja nuo 442,52 iki 939,37 kvadratinių metrų.
Iš viso penkiuose daugiabučiuose būtų įrengtas 51 butas. Tiesa, visuose pastatuose bus įrengiamas nemažas cokolinis aukštas. Gyventojų žiniomis, dar 8 turtinius vienetus numatyta sutalpinti cokoliniuose aukštuose, nors projektuotojai tikina, kad ten bus bendro naudojimo patalpos, ne butai.
Sklype numatyta įrengti 51 automobilių stovėjimo vietą, iš kurių 2 tektų neįgaliesiems (nors yra galimybė sklype įrengti dar vieną stovėjimo vietą neįgaliesiems), ir stovus 10 dviračių.
Pastatai dėstomi šlaite šiaurės rytinėje sklypo dalyje, dalis jų patenka į vidutinės tikimybės (1 proc.) potvynių grėsmės zoną. Vidinį kiemą ir tarp pastatų esančias erdves ketinama skirti minimaliai gyventojų rekreacijai: projektuojami suoliukai, 55 kvadratinių metrų ploto žaidimo aikštelė, trečdalį ploto numatyta apželdinti.
Pagal detalųjį planą, sklype leidžiami iki 12 metrų aukščio pastatai. Visi projektuojami daugiabučiai bus beveik maksimalaus leistino aukščio – sieks 11,65 metro (be cokolinio aukšto).
Advokatas G. Černiauskas teigia, kad šiuo atveju statybos galėjo būti pristabdytos ir kitu atveju – jei teismas būtų paskyręs laikinąsias apsaugos priemones.
„Šiuo konkrečiu atveju, gyventojų bendruomenei bandant ginčyti detalųjį planą ar kitus sprendinius, tame tarpe ir statybų leidimo išdavimą, yra galimybė kreiptis su prašymu į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Paprastai teismas, siekdamas išvengti tos situacijos, jog ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, dažnai taiko tokias laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdo bet kokį veiksmą dėl ginčijamo žemės skypo, kad neužkirsti galimybės teismo sprendinius realizuoti. Aš manau, kad tai yra teisinis klausimas, kurį nesunkiai galima sureguliuoti teisme“, – komentavo G. Černiauskas.
Iki sustabdant bylos nagrinėjimą teismas sklypui nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šiuo metu statyboms nėra jokių kliūčių.
Anot advokato, taikant laikinąsias apsaugos priemones rizika būna paskirstoma tarp suinteresuotų asmenų.
„Savivaldybė nėra teismas – jei laikosi visų procedūrų ir išduoda statybos leidimą, ji yra teisi. O suinteresuoti asmenys gali ginti savo interesus teisme, prašydami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas po to vertina ir riziką galėtų paskirstyti tarp suinteresuotų asmenų – jei taikytų laikinąsias apsaugos priemones, dėl to gali atsirasti žala vystytojui, jei jie pralaimėtų bylą. Tokiu atveju vystytojas įgyja teisę kreiptis į teismą ir prašyti prisiteisti žalą“, – paaiškino advokatas.
Kadangi statybos jau pradėtos, o teisminiai procesai gali tęstis dar keletą metų, kyla klausimas, ar teoriškai įmanoma, kad daugiabučiai būtų pastatyti, o teismas vėliau pripažintų, kad šios statybos buvo neteisėtos ir reikalautų juos nugriauti? G. Černiauskas teigia, kad toks scenarijus yra įmanomas, o Kaune yra pasitaikę panašių pavyzdžių.
Pavyzdžiui, Kaune registruota įmonė UAB „Juice & Water group“ niekaip nesugeba įteisinti šešių aukštų daugiabučio, pastatyto adresu Č. Sasnausko gatvėje 23. Šiuo atveju buvo išduotas leidimas statyboms, nors kauniečiai verslininkai, net ir negavę NŽT sutikimų, pastatą statė nesilaikydami normatyvinio atstumo iki kitų sklypų. Savivaldybė, išdavusi statybos leidimą net nepastebėjo, kad iš pradžių gerokai kuklesniu turėjęs būti pastatas galiausiai virto šešiaaukščiu. Ginčai dėl šio pastato persikėlė į teismą, o 2024 metų lapkričio 26 dieną Kauno apygardos teisme priimta iš karto įsiteisėjusi nutartis paliko nepakeistą ankstesnį Kauno apylinkės teismo sprendimą, suteikusį teisę VTPSI griauti pastatą.
„Kaune ko gero yra tokių pavyzdžių. Yra priimtas galutinis sprendimas dėl netoli Savanorių prospekto savavališkai pastatyto pastato, kur teismas įpareigojo nugriauti jau pastatytą pastatą. Statytojas žinodamas, jog yra ginčas, ginčijami plano sprendiniai, rizikuoja ir lygiai taip pat gali vėliau turėti problemų – jei teismas pripažintų, kad yra pažeisti tam tikri dalykai, kas yra susiję su šio statinio pastatymu, gali atsirasti reikalavimas jį nugriauti“, – teigė G. Černiauskas.
Anot G. Černiausko, jei teismas pripažįsta pastatą nelegaliai pastatytu, statytojams tenka prisiimti nuostolius.
„Tokiu atveju statytojas nelabai galėtų kaltinti ir savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo. Žinodamas apie ginčą ir keliamus reikalavimus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo arba kažkokio sprendinio dėl detalaus plano parengimo vystytojas prisiima riziką, kad savo sąskaita gali tekti nugriauti šį pastatą“, – atskleidė advokatas.
Ar Matijošaičių ateitis Vičiūnuose – miglota?
Kaip primena portalas „Kas vyksta Kaune“, Matijošaičiai Vičiūnuose yra supirkę daugybę žemės sklypų. Todėl galima daryti prielaidą, kad šios statybos yra tik naujo proceso pradžia, kuomet žemo aukščio vienbučius Kaune keis daugiabučiai.
Štai keturis žemės sklypus Vičiūnuose Š. Matijošaitis įsigijo tuomet, kai Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo sumažinta Vičiūnų vandenvietės apsauginė zona. Beje, praėjusių metų rugpjūtį prokuratūra areštavo du Š. Matijošaičio sklypus, esančius Išlaužo gatvės rekreacinėje teritorijoje prie pat Nemuno. Abu areštuoti sklypai ribojasi su brolio, taip pat miesto tarybos nario Dainiaus Matijošaičio sklypais.
Portalas kreipėsi į Š. Matijošaitį, norėdamas išgirsti verslininko nuomonę apie gyventojų kritiką projektui ir detaliojo plano korekcijoms, bei pasiteirauti, kokie yra tolimesni verslininko planai. Tačiau atsakymo nepavyko sulaukti.
Nors kol kas galima tik spėlioti, keli „Kas vyksta Kaune“ šaltiniai teigia, kad dėl kilusio konflikto su kaimynais ir nesibaigiančių kovų su institucijomis, persikėlusių ir į teismo salę, Matijošaičiai ateityje gali palikti Vičiūnų mikrorajoną ir persikelti į Lampėdžio ežero pakrantę, o Vičiūnuose vietoj dabar įprastų žemaaukščių namų išvysime dar daugiau naujų daugiabučių.
Štai adresu Ežero gatvėje 13C esantis sklypas priklauso Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, o Ežero gatvėje 15 – Š. Matijošaičiui ir jo sutuoktinei. Ežero gatvėje 15A esantis sklypas priklauso Š. Matijošaičio broliui Dainiui.
Kiti aplink naujai suformuoti sklypai priklauso UAB „Vici investments“. Vieną sklypą šiame kvartale yra įsigijęs ir žinomas krepšininkas.
