BBC diskusijoje Lietuvoje, Andrius Tapinas griežtai sukritikavo politikus dėl LGBT teisių klausimo, o socialdemokratų atstovas pripažino, kad artimiausiu metu situacija nepasikeis. Vasario 4 dieną Valdovų rūmuose Vilniuje įvyko BBC organizuota diskusija, kurioje dalyvavo įvairių politinių partijų atstovai. Diskusijoje dalyvavo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis (socialdemokratas), Ignas Vėgėlė („valstiečių“ atstovas), buvusi premjerė Ingrida Šimonytė (konservatorė) ir žurnalistas Andrius Tapinas.
Diskusiją „BBC World Questions“ vedė BBC žurnalistas Jonny Dymondas. Politikai atsakinėjo į klausimus, susijusius su JAV planais Grenlandijoje ir santykiais su Danija, Lietuvos jaunimo laime ir mažumų teisėmis. Diskusijos metu pilietė, prisistačiusi Agniete, uždavė klausimą apie homoseksualių porų teisinį statusą Lietuvoje.
„Esu queer žmogus ir Lietuvoje jaučiuosi kaip antros klasės pilietė. Negaliu susituokti, negaliu kartu su savo partnere įsigyti būsto. Susiduriu su teisiniais sunkumais ir trūksta apsaugos nuo neapykantos kurstymo. Solidarizuojuosi su translyčių bendruomene, kuri patiria dar didesnių sunkumų, negalėdama gauti tinkamos sveikatos priežiūros. Kada tai pasikeis? Aš neprašau tolerancijos, aš reikalauju savo teisių“, – kalbėjo Agnietė.
Ministras E. Sabutis teigė, kad nemato galimybių, jog situacija pasikeis artimiausiu metu: „Kada tai pasikeis? Turėtumėte klausti politikų.“ Diskusijos vedėjui pastebėjus, kad jis pats yra politikas, E. Sabutis atsakė, kad dabartinė parlamento sudėtis tos pačios lyties asmenų santykių klausimo nesureguliuos.
„Jūs manote, kad turite tokias pačias teises kaip ir kiti piliečiai, bet, deja, tiesiai atsakant į jūsų klausimą, aš nematau net menkiausios tikimybės, kad artimiausius ketverius metus tai pasikeis“, – teigė E. Sabutis.
I. Vėgėlė teigė, kad homoseksualių asmenų santykius būtų galima sureguliuoti priėmus Artimo ryšio įstatymą: „Manau, kad šis klausimas jau seniai turėjo būti išspręstas, ir tai labai paprasta padaryti. Mes turime Artimo ryšio įstatymo projektą, kuris išspręstų svarbiausius dalykus. Tačiau niekas nenori to daryti, nes yra organizacijų, suinteresuotų blogais santykiais tarp gėjų ir heteroseksualių žmonių, ir iš to spekuliuoja. Kalbant apie santuoką, Konstitucijoje aiškiai nurodyta, kad santuoka galima tik tarp vyro ir moters.“
Vedėjui atkreipus dėmesį, kad Konstituciją galima keisti, I. Vėgėlė su tuo sutiko, bet pabrėžė, kad ji niekada nebuvo keičiama šiuo klausimu. Jis paragino atsižvelgti į prof. Alvydo Jokubaičio argumentus, kuris santuokos reikšmę analizuoja filosofijos ir krikščionybės kontekste.
A. Tapinas kritikavo E. Sabučio poziciją: „Tai, ką sako ponas I. Vėgėlė, yra visiškas absurdas. Bet tai, ką kalba ponas E. Sabutis, yra dar didesnė gėda. Jis yra Socialdemokratų partijos, kuri istoriškai pasisako už žmogaus teises, narys. Kas jums atsitiko? Kur jūsų pažadai? Kaip galite sakyti, kad nėra jokių šansų? Jūs esate didžiausia partija Seime. Kaip galite taip kalbėti?“
„Net konservatorių partijai turiu gerų žodžių“, – ironiškai pridūrė A. Tapinas. „Žinau, kad Ingrida palaiko žmogaus teises, bet būdama ministre pirmininke ji nesugebėjo įtikinti savo partijos narių balsuoti už civilinę sąjungą, o ne tos pačios lyties asmenų santuokas.“
I. Šimonytė pripažino, kad jai nepavyko pasiekti, jog Civilinės sąjungos įstatymo pataisos būtų priimtos praėjusioje kadencijoje. Tačiau ji teigė, kad to nepavyko padaryti ne tik dėl konservatorių, bet ir dėl tuometinės opozicijos – socialdemokratų – nepritarimo.
„Visuomenėje yra skepticizmo šiuo klausimu, bet žinau, kad kitose šalyse taip pat buvo. Netgi giliai katalikiškose šalyse, priėmus įstatymą, netgi kalbant apie santuoką, ne tik apie partnerystę, priešiškai nusiteikusių asmenų skaičius sumažėjo apie 10 proc. Žmonės suprato, kad tai neturi jokios įtakos jų gyvenimui. Tai svarbu tik LGBT bendruomenei, kuri nori išspręsti savo problemas. Niekas nepasikeičia tavo gyvenime, tad kodėl turėtum nerimauti? Tačiau kai kurie politikai nori šį klausimą išnaudoti savo darbotvarkėje, nes neturi kitų klausimų, susijusių su pensijomis, švietimu ar infrastruktūra. Tad kodėl gi nepasinaudoti baime, teigiant, kad gėjai ateis ir atims tavo vaikus? Aš, būdama centro dešinės politikė, dėjau daug pastangų dėl šio reikalo, nors tai nėra visiškai mano DNR. Tačiau tai man labai svarbu asmeniškai. Vienintelė priežastis, kodėl man nepavyko, yra ta, kad Socialdemokratų partija parlamente neparėmė įstatymo pataisų. Tačiau man pavyko vienas dalykas, ir tikiuosi, kad tai pralauš ledus, nes kartais teismai gali padaryti tai, ko negali padaryti politikai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Agnietė padėkojo politikams, teigusiems tiesą, ir tiems, kurie jaučia kaltę dėl susidariusios situacijos, tačiau nepadėkojo tiems, kurie remiasi krikščionybe, nusakydami, ką galima mylėti.
„Reikalai juda labai lėtai, ir aš pavargau laukti, o aš dar nesu tokia sena. Yra vyresnių žmonių, kurie neturėjo galimybės susituokti, būti pamatyti ir mylimi. Bet jūs esate mylimi, net jei ši šalis to nepasako garsiai, aš pasakysiu už ją“, – baigė Agnietė.
Nors dalis valdančiosios koalicijos atstovų pritaria, kad reikėtų priimti įstatymą, apsaugantį kartu gyvenančių asmenų teises, Civilinės sąjungos ar partnerystės įstatymas nebuvo įtrauktas į Vyriausybės programą. Parlamentui pirmininkaujantis Saulius Skvernelis pabrėžė, kad rinkėjams toks pažadas nebuvo duotas, todėl pavasario sesijoje įstatymo projektas vargu ar sulauks daugumos palaikymo. Praėjusios kadencijos Seime šis klausimas įveikė kelis etapus, tačiau galutinis balsavimas neįvyko. Civilinės sąjungos įstatymu siekiama sureguliuoti santuokos nesudariusių asmenų turtinius ir asmeninius neturtinius santykius.
I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti situaciją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės nebuvimo. Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos institutas, tačiau numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu, kuris Lietuvoje nėra priimtas jau daugiau nei 20 metų. Konstitucinis Teismas priėmė šį Vyriausybės kreipimąsi nagrinėti.
