Neveronims ruošiamasi dideliems pokyčiams – planuojama žiedinė sankryža, tunelis ir požeminė perėja. Šie infrastruktūros projektai turėtų pagerinti susisiekimą ir saugumą gyvenvietėje, kurios gyventojų skaičius, Registrų centro duomenimis, jau siekia 3500.
Kauno rajono savivaldybės vadovai, meras Valerijus Makūnas ir administracijos direktorius Mantas Rikteris, susitiko su Neveronių bendruomenės centro atstovais Laimonu Teresa ir Renata Vilčiauskiene aptarti verslo plėtros ir gyventojų interesų suderinamumo klausimus. Susitikime dalyvavę bendruomenės atstovai išsakė susirūpinimą dėl „Rail Baltica” projekto, kuris prieš keletą metų sukėlė nerimą dėl planuojamo geležinkelio depo ir remonto įmonės statybos Neveronyse. Tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius atsižvelgė į gyventojų ir savivaldybės prašymus ir pakoregavo planus.
Šiuo metu vykdomas poveikio aplinkai vertinimas. Planuojama, kad žiedinė sankryža, automobilių tunelis ir požeminė perėja padidins saugumą. Siekiant sumažinti triukšmą, prie tunelio ir perėjos bus įrengta speciali sienelė. Gyventojams vis dar rūpi, kokia teritorija pateks į apsaugos zoną.
Kita problema – prasta kelių būklė ir nuolat patvinę sklypai dėl pelkėtos vietovės. Bendruomenės atstovai atkreipė dėmesį į Keramikų gatvės būklę, kuri yra vienintelis įvažiavimas į Neveronis ir yra nesaugi dėl šaligatvių trūkumo ir didelio sunkiasvorio transporto srauto. Savivaldybė planuoja perimti šią gatvės atkarpą iš valstybinės įmonės „Via Lietuva“ ir ją sutvarkyti. V. Makūnas pažadėjo aptarti šį klausimą su Susisiekimo ministerijos ir „Via Lietuva“ vadovais.
Meras pasidžiaugė aktyvia Neveronių bendruomene, kuri kasmet puošia Kalėdų eglutę, organizuoja festivalį „Neveronių naktys“ ir rūpinasi viešosiomis erdvėmis. Susitikimo metu taip pat aptarta galimybė įrengti pėsčiųjų taką.
Savivaldybė jau yra atnaujinusi Neveronių vaikų darželį ir gimnazijos sporto aikštyną. Taip pat planuojama rekonstruoti gimnaziją, tačiau projektui įgyvendinti reikalingas finansavimas. M. Rikteris teigė, kad projekto įgyvendinimas kainuotų apie 8,7 mln. eurų. V. Makūnas pripažino, kad gimnazijos projektas turės palaukti, nes mokinių skaičius joje neauga, o tai apsunkina galimybę gauti ES ir Vyriausybės lėšų.
