Šventinis laikotarpis – iššūkis mūsų augintiniams. Nors Kalėdos jau praėjo, artėja Naujieji metai, o ir tarp švenčių retai kada būna ramu. Fejerverkų garsai už lango gali sukelti didelį stresą gyvūnams, o šventinio stalo vaišės neretai baigiasi vizitu pas veterinarą dėl rimtų sveikatos problemų. Tad, ką svarbu žinoti augintinių šeimininkams, kad išvengtų nemalonumų?
Veterinarijos gydytojas Rokas Judickas teigia, kad jo paties šuo Lego taip pat nerimastingai pasitinka šventes. Anot jo, Lego yra jautrus šuo, kuriam fejerverkų sprogimai kelia didelį stresą: „Jis ieško prieglobsčio, nori būti šalia. Į fejerverkus reaguoja lojimu, taip išreikšdamas savo baimę, dreba ir slepiasi – tai tikrai aktuali problema.“
R. Judickas pabrėžia, kad fejerverkai sukelia gyvūnams nemažai problemų. Nors mes negalime žinoti, ką jie jaučia, galime stebėti jų reakcijas, kurios kelia nerimą šeimininkams.
„Mes negalime įlįsti į jų galvas, bet matome nerimo požymius. Jie dreba, bando slėptis, loja. Stiprūs garsai, tokie kaip fejerverkų, sukelia didelį stresą. Tai nėra tik matoma baimė, tai svarbu medicininiu požiūriu – išsiskiria didelis kiekis kortizolio, streso hormono, kuris, nuolat veikiant ir esant jautriam gyvūnui, gali sukelti daugiau problemų“, – aiškina veterinarijos gydytojas.
Gyvūnų savininkai turėtų iš anksto pasiruošti šiam laikotarpiui. Vienas iš būdų – įsigyti raminamųjų priemonių augintiniams.
„Jų yra įvairių – lašai, antkakliai, difuzoriai, purškalai. Nėra vienos universalios priemonės, nes kiekvienas gyvūnas reaguoja skirtingai. Todėl stengiamės bendrauti su klientais, išsiaiškinti jų problemas ir parinkti tinkamas priemones, kartais net kelias. Kai kuriais atvejais prireikia ir receptinių, stipresnių preparatų, netgi antidepresantų“, – teigia specialistas.
Dar vienas pavojus – šventinis maistas.
Nuo šventinių patiekalų lūžtantys stalai taip pat kelia problemų. Dažnai šeimininkai, mėgaudamiesi maistu, nepamiršta ir savo augintinių – siūlo jiems įvairiausių skanėstų.
Nors kąsneliai atrodo nedideli, per vakarą gyvūnas gali suvalgyti nemažai, o tai gali pakenkti jo sveikatai.
Veterinarijos gydytojas R. Judickas sako, kad nors kasmet gyvūnų savininkams kartojama, jog nereikėtų taip lepinti augintinių, kasmet susiduriama su ta pačia problema – veterinarijos klinikose atsiduria apsinuodiję ar kitaip nukentėję nuo žmonių maisto gyvūnai.
„Dažni apsinuodijimai, svetimkūniai – tai didelė problema. Jie sukelia vidaus organų uždegimus, pankreatitą, gastritą, enteritą ir daugybę kitų diagnozių. Neretai tai būna labai rimtos problemos, kurių pasekmės gali būti liūdnos. Kartais tenka operuoti, traukiant įvairius svetimkūnius. Svetimkūniai dažnai būna mums įprasti dalykai – kaulai, kremzlės ir pan. Dažniau susiduriame su apsinuodijimais nuo riebaus, rūkyto maisto. Tai tikrai nėra gyvūnų maistas“, – aiškina specialistas.
Pagrindinis patarimas – prie šventinio stalo pasirūpinti ne tik žmonėms skirtu maistu, bet ir specialiais skanėstais ar įprastu gyvūno maistu.
„Kad gyvūnas nesijaustų nustumtas į šalį. Dažnai šunys nori dalyvauti kartu su mumis, jų akys blizga, ir mes kartais pasiduodame. Todėl reikia nubrėžti ribas. Šventinis stalas gali būti paruoštas ir gyvūnams, bet tai turi būti tinkami dalykai. Aišku, ne per daug, nepersistengti, nes didelis kiekis skanėstų taip pat gali sukelti įvairias problemas. Viskas turi būti saikingai. Galima duoti ilgiau kramtomą žaislą, kad gyvūnas turėtų užsiėmimą ir jaustų šventę“, – pataria jis.
