## „Kauno hospiso namai“ mini dešimtmetį: vilties ir atjautos dešimtmetis
Prieš dešimt metų Žannos Jankovskajos iniciatyva Kaune įkurti „Kauno hospiso namai“ šiandien yra tapę neįkainojama parama ir vilties šaltiniu nepagydomomis ligomis sergantiems žmonėms. Ši įstaiga teikia nemokamą paliatyviąją pagalbą Kauno miesto ir rajono gyventojams tiesiog jų namuose, kur jaučiamasi saugiausiai ir patogiausiai.
„Viskas prasidėjo nuo nežinomybės ir didelio noro padėti“, – prisimena hospiso direktorė Kristina Krasko. „Jau dešimt metų stengiamės kiekvieno paciento namus pripildyti viltimi, pagarba ir orumu.“
### Kristinos kelias hospise
„Mano asmeninė istorija su „Kauno hospiso namais“ prasidėjo prieš devynerius metus, kai buvau vaiko priežiūros atostogose. Tai laikas, kai moteris permąsto savo gyvenimą ir karjeros pasirinkimus. Studijos ISM universitete, švietimo lyderystės magistrantūra, pakeitė mano požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą ir suteikė reikalingų žinių vadovavimui. Supratau, kad į ankstesnį darbą grįžti nenoriu, ir netrukus gavau pasiūlymą prisijungti prie hospiso komandos kaip savanorių koordinatorė“, – pasakoja Kristina.
Pradėjusi dirbti hospise, Kristina kartu su vyru Dariumi augino du vaikus: penkerių metų Gertrūdą ir dvejų metų Vytautą. Vėliau šeima pasipildė sūnumi Antanu. „Mano vaikai auga kartu su hospisu, jie yra mano mažieji savanoriai“, – džiaugiasi ji.
Kai Kristina pradėjo dirbti, hospise dirbo tik keturi darbuotojai ir apie dvidešimt savanorių. Šiandien komandą sudaro šešiolika darbuotojų, o savanorių skaičius viršija šimtą aštuoniasdešimt.
### Dešimt metų pagalbos
Per dešimt veiklos metų „Kauno hospiso namai“ padėjo daugiau nei tūkstančiui pacientų. Hospisas glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis Kauno miesto įstaigomis, įskaitant poliklinikas, ambulatorijas, šeimos klinikas, slaugos komandas, universitetus ir kolegijas.
„Pastaraisiais metais padėjome daugiau nei šešiasdešimt pacientų ir jų artimųjų. Per visą hospiso gyvavimo laikotarpį aplankėme daugiau nei tūkstantį pacientų jų namuose. Tačiau, deja, ne visus spėjome aplankyti, nors kalbėjomės telefonu, nes tiesiog fiziškai nespėjome“, – apgailestauja K. Krasko.
Šiandien „Kauno hospiso namuose“ dirba medicinos gydytoja Dovilė Tikniūtė, bendrosios praktikos slaugytojos Drasutė Urbanavičienė, Regina Purauskaitė, Gabrielė Pilkaitienė, slaugytojų padėjėjos Reda Aliukonytė ir Brigita Žiliukienė, medicinos psichologė Aušra Bradauskaitė, kineziterapeutės Rasa Diškevičienė, Jūratė Piliutienė ir Diana Nemčiauskienė, socialinė darbuotoja ir savanorių koordinatorė Karolina Baltrušaitytė, savanorių psichologė Sigita Novikovienė, dvasinė asistentė Jolanta Jančiukienė, buhalterė Jūratė Sargiūnienė ir direktorės pavaduotoja Paula Kvederytė. Hospisui nuolat padeda įvairių sričių savanoriai.
„Šiuo metu rūpinamės dvidešimt keturiomis šeimomis, iš kurių keturi pacientai yra vaikai. Skaičius nuolat kinta: vieni pacientai iškeliauja, kiti kreipiasi pagalbos. Pajutę, kad pagalbos poreikis auga, ieškosime finansinės paramos ir apmokysime daugiau personalo“, – sako Kristina.
### Kiekvienas gali prisidėti
„Kauno hospiso namai“ kviečia visus norinčius prisidėti prie jų veiklos. Kristina pabrėžia, kad visi darbuotojai ir savanoriai čia atrado savo vietą po įvairių gyvenimo išbandymų: „Visada išklausome kiekvieną ir, pasitarę su komanda, ieškome galimybių, kaip kiekvienas galėtų save realizuoti ir būti naudingas. Pirmiausia ieškome žmogaus, kuris jautriai išgirstų būsimo paciento norus ir svajones“.
Hospiso priežiūra – tai besąlygiška meilė ir nuolatinė parama. Pagrindinis tikslas – palengvinti ligos simptomus ir padaryti gyvenimą bent kiek šviesesnį. „Hospiso pacientai ir jų artimieji labai aiškiai suvokia gyvenimo trapumą, todėl tiek jie, tiek hospiso darbuotojai ir savanoriai gyvena kiekviena akimirka“, – teigia hospiso direktorė.
### Svajonių išsipildymas
Paliatyvi pagalba namuose yra tik viena iš daugelio hospiso veiklos sričių. Kita svarbi veikla – svajonių pildymas. „Viena pirmųjų išsipildžiusių svajonių buvo kelionė į „Snow Areną“ Druskininkuose, kur vienas pacientas norėjo nusileisti snieguotu šlaitu. Po to sekė daugybė išvykų, koncertų, ežerų lankymų, netgi buvusių darboviečių, bažnyčių ir gimtųjų sodybų aplankymų. Galbūt atrodo paprasta nuvežti žmogų į koncertą, bet dažnai tam reikia specialaus transporto ir paciento nunešimo neįgaliojo vežimėlyje. Tai nėra lengva, bet hospise įmanoma“, – sako K. Krasko.
### Dėmesio stoka
Šiuo metu hospisai veikia Vilniuje, Alytuje ir Kaune, o mažesniuose miestuose yra paliatyvios pagalbos centrai. Lietuva paliatyvią pagalbą pradėjo teikti vėliausiai iš visų Baltijos šalių, tačiau paslaugų plėtra vyksta sparčiai.
„Vilniaus, Alytaus ir Kauno hospisai įkurti privačių asmenų iniciatyva. Jie gyvuoja tik atsidavusių žmonių dėka, pasitelkdami visuomenės paramą. Liūdna, kad valstybės institucijos vis dar nepakankamai padeda. Kol kas turime tik atitikti jų keliamus aukštus reikalavimus“, – sako K. Krasko.
„Kauno hospiso namai“ veikia kaip licencijuota ambulatorinė įstaiga, teikianti paliatyvią pagalbą namuose. Hospisas yra sudaręs sutartį su Teritorine ligonių kasa, kuri padengia dalį išlaidų. Tačiau lėšų nepakanka darbuotojų atlyginimams, degalams ir medicininei įrangai.
Kristina pasakoja, kad finansiniai sunkumai hospisą slegia nuolat. „Per dešimtmetį du kartus galvojau, kad viskas baigsis, nes nebebuvo iš ko mokėti atlyginimų. Abu kartus atsitiesti padėjo kilniaširdžiai žmonės, skyrę savo paramą“, – prisimena hospiso vadovė. „Didžiausia svajonė – stacionarus pastatas, kuriame galėtume nenutrūkstamai teikti pagalbą pacientams ir leisti atsikvėpti artimiesiems, kurie dažnai būna pervargę“.
### Pokytis kiekvienam
„Drąsiai galiu teigti, kad hospise užaugau kaip žmogus, ir čia auga mano šeima. Dirbant ar savanoriaujant hospise, neįmanoma likti tokiu pat – kiekvienas žmogus keičiasi. Įžengęs į paciento namus, visada išeini kitoks. Pradžia buvo sunki, su steigėja Žanna dirbome iš pajautimo, nes mokytis nebuvo kur. Žiūrėjome į užsienio pavyzdžius, bet pritaikyti juos Lietuvoje kartais neįmanoma“, – pasakoja K. Krasko.
„Neturint stacionaraus pastato, pacientams ir artimiesiems sunku suprasti, kaip veikia hospisas. Šiandien darbuotojų telefonai skamba dažnai, o elektroninio pašto dėžutės pilnos laiškų su pagalbos prašymais. Atrodo, kad viskas būtų paprasčiau, jei žmonės turėtų kur atvykti. Dirbti hospise nėra lengva, nes nežinome, kokio skambučio sulauksime ir kokios pagalbos reikės čia ir dabar“.
Šiais metais „Kauno hospiso namai“ švenčia dešimtmetį. K. Krasko teigimu, tai svarbi sukaktis, įrodanti, kad tokios organizacijos yra be galo reikalingos. „Dėkojame visiems, kurie mus palaiko, prisideda finansiškai, savanoriauja ir dirba. Linkiu niekada neprarasti vilties, nes visada atsiras žmonių, kurie padės ir įžiebs viltį“, – sako Kristina.
„Kauno hospiso namams“ galima padėti tampant savanoriu, skiriant paramą daiktais, pinigais arba 1,2 proc. pajamų mokesčio. Finansinę paramą galite pervesti į VšĮ „Kauno hospiso namai“ sąskaitą: LT467300010141748723.
