Per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius iš Lietuvos išvyko apie 800 tūkst. jos piliečių. Ir nors nuo 2019 m. Lietuvoje fiksuojama daugiau atvykstančių nei išvykstančių, beveik kiekvienas savo aplinkoje..
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Skaitmeninės visuomenės mokslo grupės mokslininkai, analizuodami migracijos reiškinius, teigia, kad emigracija prasideda nuo lėktuvo bilieto, o nuo vertybinių nuostatų.
Vertybės – kaip vidinis kompasas
Vertybės nulemia ne tik žmogaus, bet ir tai, kur jis jaučiasi savas. KTU tyrėjai daro prielaidą, kad žmonės renkasi gyventi toje šalyje, kurios vertybinė sistema atitinka jų pasaulėžiūrą.
Pavyzdžiui, žmogus, kuriam svarbiausia yra asmeninė laisvė, kūrybiškumas ir saviraiška, greičiau rinksis kultūrą, skatinančią individualumą, o vertės saugumą ir stabilumą – šalį, kur svarbios socialinės garantijos ir taisyklių aiškumas.
Naujausio tyrimo metu buvo apklausti 2022 pirmos kartos emigrantai iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Jų vertybinės nuostatos buvo palygintos su 1011 Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie tyrimo metu buvo prašomi galvoti, kad planuotų išvykti ir nurodytų, kuriuos iš šių penkių šalių jie norėtų emigruoti.
Ką atskleidė tyrimas?
Pastebėti, kad Lietuvoje gyvena visos vertybės, išreiškiančios labiau nei emigrantai ir jų vertybės, išskiriamos pačios stiprinimo vertybės, kurios nusako žmogaus siekį didinti savo asmeninę galią, statusą ir sėkmę, net jei tai kartais vyksta kitų sąskaita bei malonumo ir asmeninio pasitenkinimo siekimas. Vis tik yra vertybinių bendrijų tarp Lietuvoje gyvenančių ir emigrantų atskirose šalyse.
Analizuojant lietuvių, gyvenančių daug, ir tik pasvarsto apie emigraciją į tą pačią šalį, vertybes, nustatojo, kad tarp šių grupių egzistuoja daug panašių. Tai leidžia prielaidą, kad žmonės renkasi šalį ne atsitiktinai – dažnai juos traukia tos valstybės, kurios vertybinė aplinka artima jų įsitikinimams ir gyvenimo principams.
„Jungtinėje Karalystėje gyvena ir apie išvykimą tentantys lietuviai panašiu vertybiniu profiliu – jiems būdingas geranoriškumas, pagarba kitiems (universalizmas), siekis tobulėti ir pasiekti tikslą (pasiekimai), taip pat nori naujų iššūkių bei įspūdžių (stimuliacija). indėlis, tiek bendruomeniškumas“, – sako tyrimui vadovavusi KTU EVF mokslininkė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.
Airijoje gyvenantys ir apie emigraciją ten svarstantys tautiečiai taip pat turi panašumų – juos vienija saviraiškos, pasiekimų ir geranoriškumo siekis. Tai rodo, kad airiškoje kultūroje lietuviai atranda terpę asmeniniam tobulėjimui, tačiau išlaiko stiprų ryšį su artimaisiais bei bendruomene.
Vokietijoje gyvenantys ir ten vykti norintys lietuviai jungia tokias vertybes kaip saviraiška, geranoriškumas, universalizmas ir pasiekimai. Tai – racionalus, bet socialiai atsakingas vertybinis modelis, būdingas vokiškai kultūrai, kurioje vertinamas atsakingas darbas, tvarka, pareigingumas, bet kartu ir pagarba žmogui bei teisingumui. Šis vertybių derinys rodo, kad tiek emigrantai, tiek apie Vokietiją svarstantys lietuviai linkę siekti stabilumo, bet kartu nori išlaikyti erdvės asmeninei iniciatyvai.
Daugiausiai bendrų vertybių – vienoje šalyje
Norvegijoje gyvenančius ir į šią šalį vykti ketinančius lietuvius vienija saugumo ir saviraiškos siekis. Tai rodo norą gyventi socialiai užtikrintoje, patikimoje aplinkoje, kur kartu sudaromos sąlygos asmeninei laisvei ir kūrybiškumui. vertybinė kryptis atspindi tokios Norvegijos visuomenės dvasią – pasitikėjimą, socialinę lygybę ir asmeninės atsakomybės svarbą.
„Galbūt kiek netikėta, bet daugiausia bendrų vertybių tyrimo atskleidė tarp Jungtinėse Valstijose gyvenančių ir į šią šalį norinčių emigruoti lietuvių. Abi grupės panašiai vertina savarankiškumą, geranoriškumą, universalumą, patirties siekį (muliaciją), o kartu ypač svarbios svarbios ir tradicijos bei konkrečias lietuvybės siekis, kad JAV būtų individualūs principai. kūrybingumą su savo kultūriniu paveldu bei lietuvišku vertybiniu stuburu“, – pabrėžia V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Apibendrindama KTU EVF mokslininkė sako, kad rezultatai atskleidė, kad vertybių pokyčiai atsiranda dar prieš išvykstant – žmonės, kurie tik svarsto apie išvykimą, kai kurios vertybės panašios į tų, kurios gyvena svetur. Emigracija šiuo požiūriu tampa ne tik ekonominiu ar socialiniu reiškiniu, bet ir vertybiniu pasirinkimu – siekiu gyventi aplinkoje, kurioje žmogaus vertybės dera su visuomenės principais. Kitaip kalbu, pirmiausia emigruoti pradedama mintimis ir vertybėmis, o tik vėliau – geografiškai.
Tyrimas atliktas vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Emigravusių lietuvių vertybių sistemos ir traukos veiksnių priimančiose šalyse tyrimas“ KTU Skaitmeninės visuomenės mokslo grupėje.
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
