Copa–Cogeca Moterų komitetas paskelbė tyrimo „Moterys žemės ūkyje ir jų galimybės gauti finansavimą 2025 m.“ rezultatus. Apklausą užpildė 894 moterys iš ES šalių, o tarp aktyviausių atsakymų buvo ir Lietuvos ūkininkės bei kaimo verslininkės.
„Mūsų moterys – ne tik darbščios, jos ir labai sąmoningos. Aktyvus lietuvių dalyvavimas rodo, kad jos nebijo kalbėti apie problemas ir nori pokyčius. Todėl mums svarbu įvertinti ir pristatyti Lietuvoje, kad jie netaptų tik „eiliniu europiniu dokumentu“ stalčiuose“, – sako Lietuvos ūkininkų draugijos (LŪD) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Tyrime daugiausia atsakymų sulaukta iš Italijos, Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir Ispanijos – todėl šių šalių duomenys tapo pagrindiniais palyginimo taškais.
Moterys – sprendimų priėmėjos, bet ne visada – savo pajamų šeimininkės
Vienas ryškiausių tyrimo rezultatų – labai aukštų moterų lyderystės lygis ūkiuose: 88 % respondentų dalyvauja priimant ūkio sprendimus, iš jų 60 % – kaip lygiavertės partnerės, o 28 % – kaip pagrindinių sprendimų priėmėjos.
Tačiau lyderystė nebūtinai reiškia finansinę autonomiją: apie 75 % moterų dirba ūkyje visą darbo dieną, beveik pusė jų visai negauna atlygio už savo darbą, o reguliarios pižamos tik mažiau nei pusė atsako.
„Šie skaičiai labai aiškūs: moterys realiai vadovauja ūkiams, dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, bet teisiškai ir finansiškai dažnai lieka „nematomos“. Tai reiškia, kad jos neturi nei oficialaus atlygio, nei socialinių garantijų, nei kredito istorijos. O be to – nėra lygiateisės partnerės finansų sistemoje“, – pabrėžia A. Pabedinskienė.
Pasak jos, tai ypač aktualu šeimos ūkiuose, kur moters indėlis atitinka „savaime suprantamu“ ir neįforminamas kaip darbas su atitinkamu profesiniu atlygiu: „Kol moters darbas ūkyje bus laikomas „pagalba“, o ne pilnaverte veikla, to kalbėsime ne apie lygybę, o apie gražią deklaraciją. Šis tyrimas tai labai aiškiai parodo.“
Kredito gavimas – pilnas neaiškumo, barjerų ir nusivylimo
Tyrimas atskleidė ir sudėtingą moterų patirtį siekiant finansavimo. Maždaug trečdalis atsako mano, kad jų galimybes gauti kreditą neigiamai paveikė tai, jog jos yra moterys. Dar didelė dalis arba su tuo nesutinka, arba jaučiasi neužtikrintos, kas rodo bendrą neapibrėžimą ir nepasitikėjimą finansų sistema.
Tik ketvirtadalis moterų teigia, kad kreditą gauti nebuvo lengva, o likusioms šią sudėtingą sunku įvertinti. Tai rodo ribotą susipažinimą su finansinėmis priemonėmis bei informacijos stoką.
„Finansų sistema moteriai ūkininkai atrodo kaip uždara tvirtovė: daug terminų, daug reikalavimų, daug dokumentų – ir labai mažai žmogiškojo paaiškinimo. Moteris, kuri visą dieną dirba ūkyje, vakare neturi laiko tapti „finansų specialiste“. Ir čia atsakomybė tenka ne moterims, o institucijoms,“ – komentuoja LŪD pirmininkė.
Pasak jos, labai aiškiai parodo kelis esminius veiksnius: žemės nuosavybė, išsilavinimas ir verslo struktūra tiesiogiai moterų galimybes gauti kreditą. Net ir turėdamos žemę ar aukštąjį išsilavinimą, moterys su biurokratiniais barjerais ir stereotipais.
„Jei oficialiai nėra ūkio savininkė, o „tik padeda vyrui“, jos gali kreiptis į banką ar kreditų ir moteris išgaruoja. Bet juk realybėje ji gali būti ta, kuri tvarko apskaitą, vadybą, rašo projektus ir priima daugiausiai sprendimų. Tokios situacijos yra akivaizdžiai neteisingos“, – priduria A. Pabedinskienė.
Lygiškumas finansuose – vis dar jaučiamas
Tik apie trečdalio tyrimo dalyvių mano, kad finansų įstaigos su moterimi ir vyrais elgiasi vienodai. Dalis mo tiesiai manančios, kad su terimis elgiamasi prasčiau, o nemaža dalis visiškai nežino, kaip tai įvertinti – tai atspindi bendrą nepasitikėjimą ir informacijos stoką.
„Mums dažnai sakoma: „mes neturime diskriminacijos, visiems vienodos“. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Jei moterims sudėtingiau kreditą, jei jos daugiau gauti be atlygio, jei jos nesijaučia matomos viešosios politikos priemonėse – vadinasi, sistema nėra neutrali. Ji tiesiog labiau pritaikyta vyrams“, – konstatuoja LŪD pirmininkė.
Ji pabrėžia, kad Lietuvoje kalba apie lyčių lygybę žemės ūkyje vis dar nėra įprasta: „Moterys dažnai pačios linkusios sumenkinti savo vaidmenį – „aš tik padedu“, „čia šeimos ūkis“. Tačiau kai žiūrime į realius duomenis, matome, kad moterys yra ūkių varomoji jėga. Todėl pirmas žingsnis – pripažinti šią realybę ir į ją atsiremti kuriant politiką.“
2026-ieji – Tarptautiniai ūkininkų metai: proga ne tik švęsti, bet ir keisti sistemą
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir JT Generalinė Asamblėja 2026-uosius paskelbė Tarptautiniais ūkininkų metais (International Year of the Woman Farmer) – tai globali iniciatyva, skirta atkreipti dėmesį į moterų žemės ūkyje ir maisto sistemose bei mažinti lyčių nelygybę.
„Tarptautiniai ūkininkų metai – ne tik gražus pavadinimas. Tai istorinė proga Lietuvos institutas pažvelgė į žemės ūkio politiką per moterų akis. Turėtume atsižvelgti į aktyvų ūkininką – moterų valdžios nuomonę, nes jos tikrai yra svarbios tiek žemės ūkio, tiek kaimo plėtros procesų dalybos“, – įsitikinusi A. Pabedinskienė.
LŪD pirmininkė pabrėžia, kad Copa–Coca tyrimo išvados ir JT sprendimas siunčia aiškią politikos paramos schemą, bet ir konkrečias priemones, pritaikytas moterų poreikiams: lengviau prieinamas kreditas, konsultacijos, mokymas, padėti įforminti darbą ūkiuose.
Ko reikia Lietuvai?
Remdamasi tyrimo išvadomis, Algimanta Pabedinskienė išskiria kelias kryptis, kurios ypač aktualios Lietuvai:
- Legalus ir skaidrus moterų darbas ūkiuose.
„Turime siekti, kad moterų darbas nebūtų buvęs „pagalba“, o būtų įvardytas ir įformintas kaip darbas su visomis socialinėmis garantijomis.“ - Lyčių aspektą atitinkančios finansinės priemonės.
Tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė atsako į norėtų specialių finansinių programų moterims, o didžioji dalis moterų, valdančių žemę, būtų labiau linkusios kreiptis dėl finansavimo, jei priemonės būtų aiškiai pritaikytos jų situacijai. - Didesnis institucijų atvirumas ir informavimas.
„Dalis moterų net nežino apie esamas priemones ar galimybes. Tai reiškia, kad reikia vieno dokumento Briuselyje, o labai žemiško, aiškaus ir žmogiško paaiškinimo, kur kreiptis ir nuo ko pradėti.“ - Jaunų moterų pritraukimas į žemės ūkį.
Tyrimas rodo, kad jaunų moterų sektoriuje yra labai nedaug, o tai kelia klausimų dėl ateities. „Jei norime gyvybingų kaimų ir modernios žemdirbystės, sveikinu jauną moterį ūkininką ne kaip išimtį, o kaip būtinybę“, – akcentuoja A. Pabedinskienė.
LŪD kviečia partnerystei
Lietuvos ūkininkų draugija planuoja 2026 m. išnaudoti kaip galima telkti moteris, stiprinti jų kompetencijos ir drauge su institutu ieškoti sprendimų, kaip sumažinti finansines ir socialines kliūtis.
„Mūsų tikslas – kad Tarptautinių ūkininkų po metų galėčiau pasakyti: Lietuva ne tik pasveikino ūkininkus, bet ir realiai pagerino jų priklausomybę. Moterys žemės ūkyje jau dabar daro daugiau, nei dažnai pastebima.
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
