Lietuvos mokslo tarybos (LMT) suburta ekspertų komanda parengė galimybių studiją, kurioje įvertintas ilgalaikių sisteminių Lietuvos dvarų sodybų paveldo ir jo išsaugojimo tyrimų poreikis, pagrįstumas, priemonės, tyrimų ir jų finansavimo galimybės bei šių tyrimų atitiktį. Menotyros, kultūros ir dailės istorijos, kultūros tyrimų, architektūros bei technologijų srities mokslininkų ir kitų šios srities profesionalų parengtoje studijoje įvertinta Lietuvos dvarų paveldo situacija atskleidė reikšmingą įvairių sričių tyrimų stoką – nuo istorinių ir archeologinių iki kultūrinių ir socialinių, atminties ir tapatybės, ekonominių ir menotyrinių, restauravimo ir paveldosaugos, architektūros ir kraštovaizdžio tyrimų. Kartu pabrėžiama, kad šiose srityse matomas ir didelis potencialas tolesnei plėtrai.
Galimybių studiją galima rasti čia.
Ekspertai pažymi, kad į LMT finansuojamų priemonių portfelį įtraukti dvarų paveldo tyrimai būtų reikšmingas proveržis ir kurtų neįkainojamą mokslinę bei kultūrinę vertę. Studijoje taip pat konstatuojama, jog paskirtinė, dvarų paveldui skirta programa sustiprintų tyrimų galimybes ir paskatintų mokslininkus šią temą plėtoti tarptautiniu mastu – atskleidžiant dvarų reiškinio integralumą Europos kultūroje ir Lietuvos kultūrinio identiteto svarbą tarptautinėje mokslo bendruomenėje.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad tolesnei dvarų paveldo tyrimų plėtrai būtina spręsti esamus sistemos iššūkius: neapibrėžtą valdymo ir atsakomybės pasiskirstymą tarp institucijų, lyderystės trūkumą, ribotus tyrėjų išteklius ir menkas sutelktinio finansavimo galimybes. Atsižvelgiant į šį kontekstą, rekomenduojama dvarų paveldo tyrimus pirmiausia įgyvendinti ne per atskirą specialią programą, o per kitas LMT administruojamas konkursinio finansavimo priemones – įskaitant mokslininkų inicijuotus projektus ir reikminius tyrimus.
Ekspertų komisijos pirmininkė prof. dr. Aida Mačerinskienė pabrėžia, kad parengta studija identifikavo dvarų išsaugojimo galimybes įtraukiant mokslo bendruomenę „Studija parodė, kad dvarų paveldo tema išlieka itin aktuali ir prasminga. Įvertinome dvarų išsaugojimo galimybes bei LMT finansavimo priemonių potencialą šioje srityje. Nors atskiros tikslinės priemonės nebus kuriama, dvarų paveldo tyrimai bus integruoti į kelias LMT programas. Kviečiu mokslininkus aktyviai teikti paraiškas ir stiprinti šią mūsų kultūrinei tapatybei reikšmingą kryptį“, – teigia A. Mačerinskienė.
Šiuo metu yra paskelbtas kvietimas valdžios institucijoms teikti pasiūlymus aktualioms temoms, skirtoms skubiems trumpalaikiams tyrimams. Taip pat LMT kviečia tyrėjus teikti paraiškas reikminių tyrimų projektams ir kitoms LMT administruojamoms konkursinio finansavimo priemonėms, susijusioms su dvarų sodybų paveldo tyrimais. Taip pat primename, kad iki 2025 m. gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programą.
Studija parengta, atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Prezidento kanceliarijos, Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prašymą.
Galimybių studijos ekspertų komisiją sudaro: pirmininkė dr. Aida Mačerinskienė (Vilniaus universitetas), Donata Armanavičienė (Kultūros paveldo departamentas), dr. Rasa Butvilaitė-Petrauskienė (Vilniaus dailės akademija), dr. Marius Daraškevičius (Vilniaus dailės akademija), Indrė Kačinskaitė (Kultūros paveldo departamentas), dr. Artūras Kaklauskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), dr. Salvijus Kulevičius (Vilniaus universitetas), dr. Jolanta Širkaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas); dr. Dalia Vasiliūnienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), dr. Ingrida Veliutė.
LMT informacijaa
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
