Gerai, štai perrašytas straipsnis, parašytas Lietuvos regiono žurnalisto stiliumi:
Šventės baigėsi, o su jomis – ir pilnas skrandis? Kaip atskirti tikrą alkį nuo emocinio ir padėti sau po vaišių maratono
Po švenčių stalo, nukrauto įvairiausiais gardumynais, dažnas lietuvis jaučiasi lyg perkrautas maišas. Persivalgymas per šventes – tarsi neatsiejama tradicija, apie kurią neretai pajuokaujame. Bet ką daryti, jei maistas tampa ne tik šventės dalimi, bet ir būdu užpildyti vidinę tuštumą, reaguoti į stresą ar nuobodulį? Specialistai ragina įsiklausyti į save ir atskirti tikrą, fizinį alkį nuo emocinio, kad išvengtume kaltės ir gėdos jausmo po šventinio laikotarpio.
Kaip atskirti tikrą alkį nuo emocinio?
Kaip teigia persivalgymų terapeutė Ieva Gerčienė, fizinis alkis jaučiamas palaipsniui, dažniausiai skrandyje – kaip tuštumos jausmas, silpnumas ar energijos trūkumas. Tuo tarpu emocinis alkis užgimsta galvoje ir dažnai ateina staiga, lydimas konkretaus noro „kažko skanaus“. Deja, po tokio „užkandžiavimo” tikro sotumo jausmo retai sulaukiame.
„Esminis skirtumas – emocinis alkis retai kada susijęs su fiziologiniu poreikiu. Tai dažnai būna atsakas į tam tikrą jausmą – nuobodulį, stresą ar nerimą. Valgymas tampa ne pasisotinimu, o būda nusiraminti”, – aiškina specialistė.
Šventinis laikotarpis – pagalba ar kliūtis atpažinti emocinį valgymą?
Per šventes įprasta rutina pasikeičia – valgome dažniau, daugiau ir įvairesnio maisto. Maistas tampa šventės dalimi, bendravimo forma ir malonumu. Tačiau ar tai reiškia, kad bet koks „nenormalus” valgymas šventiniu laikotarpiu yra emocinis?
„Pasikeitusi aplinka gali sukelti įspūdį, kad valgome per daug ar neįprastai, bet tai nebūtinai rodo emocinį valgymą. Tačiau jei net per šventes jaučiate nuolatinį poreikį užkandžiauti dėl vidinės įtampos, tai jau signalas, kad reikėtų į save įsigilinti”, – teigia I. Gerčienė.
Paradoksalu, tačiau kasdienybėje emocinį valgymą atpažinti kartais net lengviau, nes aiškesnis dienos ritmas leidžia geriau įsisąmoninti emocijas.
Kaip atgaivinti skrandį po švenčių?
„Gintarinės vaistinės” vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pastebi, kad po švenčių žmonės dažniausiai kreipiasi į vaistines dėl virškinimo sutrikimų – pilvo pūtimo, skausmo, rėmens, pykinimo ar sunkumo jausmo skrandyje.
„Žmonės skundžiasi ne tik diskomfortu skrandyje, bet ir bendra prasta savijauta. Tad svarbu žinoti, kaip sau padėti tiek ruošiantis vaišėms, tiek po jų. Viena didžiausių klaidų – virškinimo fermentų vartojimas profilaktiškai, prieš valgį. Fermentus reikėtų gerti valgio metu, kai skrandyje jau yra maisto – tik tuomet jie efektyviai veiks”, – pataria vaistininkė.
Anot jos, norint išvengti persivalgymo, svarbu valgyti lėtai, mėgaujantis ir ragaujant kiekvieną kąsnį, nes sotumo jausmas ateina palaipsniui. Taip pat rekomenduojama išgerti šilto vandens likus pusvalandžiui iki valgio – tai padeda sumažinti persivalgymo riziką, valgyti mažomis porcijomis (vienu kartu ne daugiau nei kumščio dydžio kiekį maisto), vengti nuolatinio užkandžiavimo ir ilgo sėdėjimo prie stalo. Po valgio naudinga pasivaikščioti ar užsiimti lengva fizine veikla, tačiau reikėtų susilaikyti nuo gulėjimo ar miego. Be to, valgant nereikėtų gurkšnoti vandens – tai skiedžia skrandžio sultis ir lėtina virškinimą.
Griežtos taisyklės po švenčių – kodėl jos neveikia?
Po švenčių dažnas susigriebia ir nusprendžia „atsigriebti” – pradeda mažinti porcijas, atsisako mėgstamų produktų, įveda griežtas taisykles. Tačiau, pasak specialistų, tai tik dar labiau didina įtampą, o įtampa – tiesus kelias į naują persivalgymą.
„Griežta kontrolė sukelia biologinį pasipriešinimą. Organizmas reaguoja stiprindamas potraukius, nes jaučia grėsmę alkio pojūčiui. Kuo labiau save spaudžiame, tuo didesnė tikimybė, kad viskas baigsis nauju „lūžiu””, – aiškina terapeutė.
Jai antrina ir vaistininkė, pabrėždama, kad bandymas badauti po švenčių, tikintis, jog organizmas „pailsės”, gali paskatinti dar didesnį persivalgymą: pernelyg išalkus vėliau suvalgomas per didelis kiekis maisto.
„Pasitaiko ir pacientų, kurie vengia vartoti bet kokius virškinimą gerinančius preparatus, net jei simptomus jaučia kelias dienas. Jie laukia, kol viskas praeis savaime, bet dėl to tik blogėja bendra savijauta – tiek fizinė, tiek emocinė”, – pastebi vaistininkė.
Kaip padėti sau?
Svarbiausia – vengti savigraužos, moralizavimo ir kritikos dėl kito žmogaus maisto pasirinkimų, nes kaltė ir gėda yra vieni iš stipriausių emocinio valgymo veiksnių.
„Reikėtų stebėti situacijas, kuriose kyla noras valgyti be fizinio alkio – kokia tai emocija, paros metas, aplinka? Galbūt tai įtampa po darbo, vienatvė vakare ar įprotis reaguoti į nuobodulį maistu?”, – pataria I. Gerčienė.
Anot jos, padėti gali ir nedideli įpročiai: trumpa pauzė, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas, emocijos įvardijimas, pokalbis su artimu žmogumi. Jei vienam pačiam sunku pakeisti elgesį, verta kreiptis į specialistą.
Pagalba po persivalgymo
Jei vis dėlto nepavyko išvengti persivalgymo, „Gintarinės vaistinės” vaistininkė rekomenduoja žolelių arbatas, tokias kaip pipirmėčių, pankolių, kmynų, kiaulpienių šaknų ar net kartaus pelyno – jos stimuliuoja skrandžio veiklą, padeda maistui judėti žarnynu, mažina pilvo pūtimą.
„Taip pat vertėtų rinktis virškinimo fermentus, kurių sudėtyje yra lipazės, amilazės ir proteazės – šios medžiagos padeda skaidyti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Galima naudoti ir augalinės kilmės fermentus, išgautus iš papajų ar ananasų ekstraktų – jie greitai veikia, mažina sunkumo jausmą ir papildo vienas kito poveikį. Jei jaučiate pilvo spazmus, gali padėti drotaverino preparatai”, – aiškina I. V. Aukštikalnienė.
Kitą dieną po persivalgymo reikėtų maitintis lengvai – košėmis, vaisiais, liesa varške, daržovėmis, liesa mėsa ar žuvimi. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių – šiltas arbatas ar negazuotą mineralinį vandenį. Vengti riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto.
Vaistininkė įspėja, kad vis dar gyvas mitas, jog gazuoti gėrimai ar limonadai padeda virškinimui. Tačiau iš tiesų jie tik apsunkina skrandžio darbą – didina rūgštingumą, stiprina pilvo pūtimą, o juose esantis cukrus dar labiau lėtina virškinimą.
„Stiprieji alkoholiniai gėrimai taip pat nepadeda – priešingai, jie lėtina virškinimo procesus ir gali sužadinti dar didesnį norą užkandžiauti. Ypač vyresnio amžiaus pacientai vis dar tiki šiuo mitu, bet neretai jau po kelių valandų grįžta pagalbos, nes simptomai nepraeina arba net pablogėja”, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
