Šiandien, Trijų Karalių dieną, iškilminga ceremonija vainikavo jubiliejinę, dvidešimtąją, nacionalinę konkursinę liaudies dailės parodą „Aukso vainikas“. Renginyje Užutrakio dvare paskelbti ir simboliniais aukso vainikais pagerbti talentingiausi metų liaudies meistrai, kuriuos pasveikino Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Sveikindama tautodailės bendruomenę, ministrė akcentavo, kad liaudies menas yra neatsiejama bendrojo Lietuvos kultūros lauko dalis, maitinanti ir stiprinanti visą valstybės kūrybinį potencialą.
„Kiekvienas liaudies menas yra tarsi poezija, kylanti iš širdies gelmių ir tautinės tapatybės, užkoduotos kiekvieno mūsų savastyje. Išties liaudies menas Lietuvoje nėra tik praeities paveldas, bet ir šiandien kuriama, nuolat atsinaujinanti tradicija, atgimstanti nauja forma bei išraiška. Daugybė šioje parodoje eksponuojamų darbų atskleidžia nepaprastą mūsų tautodailininkų meistriškumą, kūrybinę įvairovę ir gilų ryšį su etniniu paveldu. Nuo skulptūros, tekstilės ar keramikos iki margučių, verbų ir sodų – visa ši kūrinių panorama liudija gyvąsias etninės kultūros tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą“, – sakė Kultūros ministrė V. Aleknavičienė.
Ji padėkojo visiems kūrėjams, parodos rengėjams bei liaudies meno puoselėtojams ir palinkėjo, kad ši paroda taptų įkvėpimu meistrams augti, o mums visiems – galimybe iš naujo atrasti ir pajausti gyvąjį lietuvių liaudies meno lobyną.
Šiemetinis renginys tapo išskirtine švente – Užutrakio dvaro rūmai vienai dienai virto gyvosios tradicijos centru. Jubiliejiniai, dvidešimtieji, „Aukso vainiko“ metai paskatino organizatorius pažvelgti į nueitą kelią: šalia šiųmečių konkursinių darbų buvo eksponuojami ir ankstesnių metų laureatų kūriniai. Iš viso parodoje pristatoma beveik 500 darbų, sukūrusių įspūdingą liaudies meno panoramą ir atskleidusių stiprų ryšį su Lietuvos etniniu paveldu.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuo 2005 m. rengiamas konkursas per du dešimtmečius išaugo į vieną svarbiausių tradicinės kultūros reiškinių šalyje. Paroda „Aukso vainikas“ apima itin plačią kūrybos skalę: vaizdinę dailę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją dailę (tekstilę, kalvystę, keramiką, medžio dirbinius) bei paprotinius dirbinius (kryždirbystę, sodus, margučius).
