2026 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai. Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje pasidalijo savo įžvalgomis.
„Garbieji Taikos ir Laisvės žmonės, Laisvės gynėjų drąsa, tebešildantys Sausio laužai primena tuometinį ryžtą ir apgintos laisvės džiaugsmą. Skatina niekada nebijoti ir jaustis tautiškai aktyviais mūsų šalies piliečiais“,- sakė R. Baškienė.
Pirmininkės teigimu, prieš 35 metus įvykiai, sutelkę Lietuvos visuomenę, paliko ne tik vienybės jausmą, bet ir kraujuojančias netekčių, neteisybės, sutrypto žmogiškumo žaizdas.
„Tačiau mes išlikome. Nesunaikinta mūsų tauta. Nes mes visada turėjome ryžtingų žmonių. Žmonių, kurie nebijo kelti klausimų, kurie siūlo taisyti tai, kas neteisinga, ir siekti geresnės, teisingesnės Lietuvos“,- kalbėjo R. Baškienė.
Seimo Laisvės premijų komisijos vardu R. Baškienė padėkojo visiems susirinkusiems, pabrėždama, kad prieš 15 metų Seimo įsteigta Laisvės premija yra ryški ir garbinga misija, liudijanti demokratiją, laisvę ir nepriklausomybę.
Ji džiaugėsi, kad Seimo nariai vienbalsiai sutiko su Tomo Šerno kandidatūra 2025 metų Laisvės premijai. Primindama T. Šerno nuopelnus, R. Baškienė citavo rašytoją Aureliją Arlauskienę, knygos apie Tomą Šerną autorę: „Medininkų pasienio posto žudynes, vienintelis išgyvenęs Lietuvos muitinės pareigūnas, jam vakarykštė diena nulėmė rytojų“.
R. Baškienė akcentavo, kad T. Šernui buvo lemta įrodyti, kad mirtis pralaimi gyvenimui, ir po ilgo gydymo jis rado savyje jėgų studijuoti evangelinę teologiją. Šiuo metu jis yra Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, stiprinantis kitus savo išmintingu žodžiu ir teikiantis jiems viltį. T. Šernas yra pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, o Chiunės Sugiharos fondas jį paskelbė Tolerancijos žmogumi.
Pasak Tomo Šerno, tolerancija reiškia gebėjimą priimti pasaulį tokį, koks jis yra, kartu reiškia pareigą turėti aiškius principus, tvirtą moralinį stuburą ir vertybių suvokimą, kad agresyvumas ir nepakantumas nesutryptų ir nesugniuždytų. Reikia nebijoti ir drąsiai reikšti savo nuomonę, ginti skriaudžiamąjį.
Padėkojusi už T. Šerno požiūrį į laisvą žodį ir kultūrą, R. Baškienė pacitavo jo žodžius: „Esame tauta. Turime savo žemę, savo kalbą, savo kultūrą. Kas nori pasakyti, kad Lietuvos Kultūros nereikia patiems savo kieme puoselėti, kas tai gali pasakyti, tad tegul tada rituališkai meta akmenį… Kultūra turi smogiamąją ypatingąją galią ir potencialą.“
R. Baškienė pabrėžė T. Šerno knygos „Muitinės kronikos“ svarbą pilietiniam ugdymui ir muitinės istorijai.
Kreipdamasi į Tomą Šerną, R. Baškienė dėkojo jam už veiklą, pozityvią viltį, gebėjimą matyti šviesią ateitį ir būti pavyzdžiu ateities kartoms. Ji citavo T. Šerno žodžius: „Mes krauju išlaikome vienokius egzaminus, dabar gyvenimas pateikia naujus sunkumus. Visi turime atsakyti savo gyvenimais. Tačiau šiaip ar taip negalima gyventi vien tik skausmu. Reikia gyventi ir žvelgti į priekį.“
Baigdama kalbą, R. Baškienė akcentavo, kad T. Šerno gyvenimas yra stiprus liudijimas, jog laisvė yra ir asmeninė kiekvieno atsakomybė.
