Nors giliųjų technologijų (angl. deep tech) sektorius Baltijos šalyse sparčiai auga, naujas Europos Sąjungos (ES) inicijuotas tyrimas atskleidžia, kad visoje Europoje šiame sektoriuje išlieka ryškus investavimo atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Tai kelia susirūpinimą, nes giliosios technologijos yra strateginis Europos konkurencingumo, saugumo ir ekonominio atsparumo pagrindas.
Lietuvoje moterų dalyvavimas giliųjų technologijų įmonių steigime siekia tik apie 15 proc. Lietuva šiame sektoriuje ne tik atsilieka nuo Europos valstybių vidurkio, bet ir smarkiai nusileidžia kaimyninėms šalims – Estijai ir Latvijai. Iš 30 tirtų Europos valstybių, ji lenkia tik Norvegiją, Vengriją, Kroatiją, Čekiją bei Graikiją.
Net ir pirmaujančiose šalyse moterų įkurtų giliųjų technologijų įmonių dalis dažniausiai svyruoja apie 20–30 proc. Tai rodo, kad sektorius išlieka dominuojamas vyrų, o lyčių balansas dar nepasiektas nė vienoje valstybėje.
Giliųjų technologijų strateginė svarba
Giliųjų technologijų sprendimai kuriami remiantis mokslo proveržiais ir pažangia inžinerija universitetuose bei mokslinių tyrimų laboratorijose. Dažniausiai šie sprendimai pritaikomi dirbtinio intelekto, pažangių medžiagų, puslaidininkių, robotikos, kvantinių technologijų, klimato ir energetikos sprendimų, sveikatos, pramoninės ir biotechnologijų srityse. Skirtingai nei į vartotojus orientuoti skaitmeniniai startuoliai, giliųjų technologijų įmonės vystomos ilgiau, reikalauja daugiau kapitalo ir aukštos kvalifikacijos specialistų.
ES lygiu ši sritis yra strategiškai svarbi. Ji padeda įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, stiprina pramonės konkurencingumą ir mažina priklausomybę nuo išorinių technologijų energetikos, sveikatos bei saugumo sektoriuose. Kai kurių ekspertų teigimu, lengvai prieinamo kapitalo užtikrinimas giliųjų technologijų srityje gali lemti visos Europos konkurencingumą pasauliniu mastu.
Tyrimo tikslai – įvertinti atotrūkį ir rasti sprendimus
Pirmas tyrimo tikslas buvo nustatyti ir suvienodinti duomenis, kurie leistų nuosekliai ir skaidriai įvertinti lyčių investavimo atotrūkį visoje Europoje. Antrasis – bendraujant su įmonių įkūrėjais, investuotojais ir politikais, suprasti, kodėl šis atotrūkis išlieka ir kokios priemonės gali padėti jį pašalinti, ypač giliųjų technologijų sektoriuje.
Šiuo metu nėra vieningų duomenų apie lyčių pasiskirstymą investicijose, kas trukdo politikams, investuotojams ir kitiems rinkos dalyviams objektyviai įvertinti pažangą ir imtis atotrūkio mažinimui reikalingų veiksmų.
Nauja informatyvi duomenų platforma
Pagrindinis šio projekto rezultatas yra Lyčių investavimo atotrūkio suvestinė (angl. Gender Gap in Investments Dashboard), sukurta bendradarbiaujant su kompanija „Dealroom“ (daugiau informacijos apie platformą: https://gendergap-europe.dealroom.co).
Ši suvestinė pateikia aiškų dabartinį nevienodo investavimo pagal lytis vaizdą. Čia vienoje vietoje teikiama informacija apie įmonių steigėjų komandų sudėtį ir rizikos kapitalo investicijų rezultatus visoje Europoje.
Žinoma, suvestinė nėra galutinis projekto produktas ir, laikui bėgant, galės būti operatyviai papildoma naujais duomenų šaltiniais. Ilgalaikis suvestinės tikslas yra paremti patikimos, bendros Europos duomenų infrastruktūros apie lytis ir investicijas kūrimą.
Didžiulė praraja
Net ir pirminiai tyrimo duomenys atskleidžia itin reikšmingą lyčių nelygybę investicijose į giliųjų technologijų sektorių.
Visoje Europoje startuoliai, kurių steigėjų komandoje yra bent viena moteris, sudaro tik 14,4 proc. visų rizikos kapitalo investicijų sandorių ir gauna vos 12 proc. bendros investuojamos sumos.
Tuo tarpu giliųjų technologijų srityje skirtumai dar ryškesni. Vyrai įkuria apie 80 proc. šios srities įmonių ir gauna beveik 90 proc. viso rizikos kapitalo.
„Moterų inovatorių įgalinimas – ne tik teisingumo klausimas“, – pabrėžia laikinasis Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato direktorius Žanas-Deividas Malo (Jean-David Malo). Jo nuomone, lyčių lygybė tiesiogiai susijusi su Europos konkurencingumu ir ilgalaike inovacijų galia.
Atsižvelgiant į didelį giliųjų technologijų kapitalo poreikį, šie skirtumai turi ilgalaikių pasekmių. Šiandien paskirstomos kapitalo investicijos lemia, kokios technologijos pasieks Europos rinką rytoj.
Rinkos įžvalgos – ne tik skaičiai, bet ir patirtys
Per vienuolika mėnesių buvo atliktas 81 išsamus interviu su įmonių steigėjais, investuotojais, fondų valdytojais, bankų atstovais ir ES politikaiss. Taip pat surengti du didelio masto renginiai įvairiose Europos šalyse, pritraukę daugiau nei 1000 dalyvių.
Kalbant apie investavimą, dažniausiai buvo įvardijamos tos pačios kliūtys – sudėtingas kapitalo prieinamumas startuolių ankstyvoje ir augimo stadijoje, pasitikėjimo trūkumas gaunant finansavimą (ypač giliųjų technologijų srityje), nevieninga paramos sistema bei ribota įvairovė investicinius sprendimus priimančiose komandose.
Nuo įžvalgos iki veiksmo: Europos prioritetai
Remiantis surinktais duomenimis, tyrimo ataskaita išskiria kelias veiksmų kryptis, skirtas stiprinti Europos investicinę aplinką ir didinti jos skaidrumą. Pirmiausia siūloma sukurti vientisą Europos duomenų centrą apie lytis ir investicijas, pradedant nuo „Dealroom“ platformos. Taip pat akcentuojamas poreikis palengvinti investicinių duomenų palyginimą ir supratimą, naudojant bendrus ataskaitų teikimo standartus visose ES ir nacionalinėse finansavimo programose.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kaip svarbu stiprinti ryšius tarp ankstyvosios paramos ir augimo finansavimo, siekiant užtikrinti, kad startuoliai (ypač giliųjų technologijų įmonės) neprarastų plėtros galimybių. Formuojant rinką siūloma pasitelkti viešąsias investicijas, išnaudoti ir vienos pagrindinių investuotojų, Europos Sąjungos, vaidmenį, įskaitant ir Europos inovacijų tarybą (EIC) bei jos investicinį padalinį „EIC Fund“. Galiausiai pabrėžiama būtinybė gerinti rinkos dalyvių tarpusavio ryšius, padedant steigėjams lengviau rasti tinkamus finansavimo būdus bei formas ir pasiekti pagrindinius sprendimų priėmėjus.
Pagrindas ilgalaikiams pokyčiams
Pagrindinės tyrimo išvados aiškiai parodo – Europai netrūksta moterų inovatorių, bet trūksta sistemų, kurios leistų nuosekliai matuoti, finansuoti ir auginti jų kuriamas technologijas.
Bendras duomenų pagrindas ir glaudesnis suinteresuotų šalių bendradarbiavimas gali tapti tvirtu pagrindu labiau pagrįstos politikos formavimui, geresniems investiciniams sprendimams ir svarbiu žingsniu kuriant stipresnę, konkurencingesnę Europos bei Lietuvos giliųjų technologijų srities rinką.
„The Gender Investment Gap“ tyrimas buvo atliktas 2025 m., taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Jo metu analizuoti kompanijos „Dealroom“ ir kitų ES institucijų duomenys, atlikti interviu su ES institucijų, investuotojų, fondų valdytojų ir startuolių steigėjų atstovais, o daugiau nei 1 000 dalyvių įsitraukė į dirbtuves ir konsultacinius renginius 10-yje Europos miestų. Konsultacijos apėmė suinteresuotąsias šalis iš 23 ES valstybių narių ir 6 kitų šalių. Visą tyrimo ataskaitą ir išsamias rekomendacijas galite rasti čia: https://gendergap-investments.eu/uploads/documents/Final-Report-Gender-Gap-in-Investments.pdf
