2026 m. kovo 12 d. Seimo narė Indrė Kižienė kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo nepradėti tyrimo dėl Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės elgesio.
Skundą pateikusi I. Kižienė teigia, kad komisija iš esmės be jokių aiškių argumentų atsisakė nagrinėti klausimą, dėl kurio buvo kreiptasi. Pareiškėjos teigimu, buvo prašoma įvertinti, ar konservatorių frakcijai priklausanti parlamentarė, teikdama pasiūlymus LRT įstatymo projektui, nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Tačiau, komisija vietoje to tik lakoniškai pasisakė dėl vadinamojo filibusterio – parlamentarizmo praktikoje naudojamos „taktikos“ vilkinti teisėkūros procesą ir būtent šiuo argumentu grindė sprendimą tyrimo nepradėti.
„Mes nekėlėme klausimo, ar opozicija gali teikti pasiūlymus ir to nekvestionavome. Klausimas buvo kitas: ar konkretūs Seimo narės pasiūlymai pateikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir ar jie neprieštarauja valstybės politikų elgesio principams. Komisijai pateikėme visą eilę argumentų, patvirtinančių, jog buvo nesilaikoma galiojančių teisės aktų reikalavimų“, – teigia Indrė Kižienė.
Skunde pažymima, kad 2025 m. gruodžio 12–18 dienomis Seimo narė dėl LRT įstatymo projekto pateikė daugiau nei 100 pasiūlymų, kurių dalis, pareiškėjos vertinimu, akivaizdžiai prieštarauja teisėkūros principams, o jų turinyje pasireiškia nepagarbūs, menkinamojo pobūdžio bei patyčių elementų turintys teiginiai.
Tarp jų minimi pasiūlymai numatyti LRT generalinio direktoriaus atleidimą, jei juo nepasitikėjimą pareikštų „Seimo narės katinas“, jei transliuotojas netransliuotų Gegužės 9-osios minėjimo Antakalnio kapinėse, jei „nabašnikas būtų pašlakstytas žalia arbata“, taip pat siūlymai, kuriuose minimas penkiakampių žvaigždžių naudojimas puošiant eglutes ar net ironizuojama apie „Beatos virtuvę“, „Žemaitaičio kuchnią“ ir pan.
„Kai oficialiuose teisėkūros dokumentuose atsiranda pasiūlymai apie „nabašnikų pašlakstymą“ ar kitokias akivaizdžiai su įstatymų leidyba nesusijusias situacijas, tai jau nėra parlamentinė diskusija. Tai sąmoningas teisėkūros proceso diskreditavimas“, – sako I. Kižienė.
Skunde taip pat pabrėžiama, kad komisijos sprendimas yra nemotyvuotas ir neatsako į pagrindinius iškeltus klausimus dėl galimų teisės aktų pažeidimų.
Papildomai ginčijamas ir pats sprendimo priėmimo procesas. Anot skundo autorės, Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje, kuriame svarstytas klausimas dėl jos pačios veiksmų, dalyvavo ir pati Seimo narė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė. Teigiama, kad ji nenusišalino nuo klausimo svarstymo.
Teismo prašoma panaikinti komisijos sprendimą ir įpareigoti ją iš naujo nagrinėti klausimą dėl galimo parlamentarės elgesio tyrimo.
