2025 m. „Cybernews“ tyrimas parodė, kad Lietuva užima 7 vietą pasaulyje pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir naudojimą. Tai įrodo lietuvių gebėjimą greitai adaptuoti ir praktiškai pritaikyti technologines naujoves. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbu neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu.
Nors Lietuva išsiskiria sparčiu technologijų įsisavinimu, „Vilniaus vandenys“ IT vadovas Viktoras Pūras teigia, kad tikroji lyderystė slypi gebėjime kurti DI įrankius ir juos taikyti realių problemų sprendimui.
Jam pritaria ir technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė.
Pasak jos, Lietuvos vartotojai vertina DI funkcijas išmaniuosiuose įrenginiuose, tačiau vis dažniau imasi iniciatyvos kurti personalizuotus DI sprendimus.
Nuo vartotojų – link kūrėjų
V. Pūras pabrėžia, kad Lietuvoje formuojasi stipri DI kūrėjų bendruomenė, kuri dar yra augimo stadijoje.
„Galėčiau įvardyti nemažai startuolių, kurie kuria sprendimus konkrečioms problemoms – nuo pokalbių transkribavimo iki vaizdo analizės ar procesų automatizavimo. Dauguma jų dar ieško partnerių, pirmųjų klientų ir verslo scenarijų“, – sako jis.
Anot eksperto, Lietuvai reikia įveikti iššūkius norint tapti stipria DI sprendimų kūrėja.
„Verslui trūksta konkretumo ir aiškių tikslų. DI projektai dažnai pradedami nuo technologijos, o ne nuo problemos. Svarbūs kokybiški duomenys, resursai ir suvokimas, kad DI nėra „stebuklingas mygtukas““, – pabrėžia jis.
Transformacija IT srityje vyksta palaipsniui
Ekspertai sutaria, kad DI potencialas IT sektoriuje dar nėra visiškai išnaudojamas. Praktikoje DI dažnai yra pagalbinis įrankis.
„Dauguma programuotojų vis dar rašo kodą tradiciškai, DI naudodami fragmentiškai. Kai DI taps kertiniu darbo varikliu, tai atsispindės paslaugų kokybėje, kainodaroje ir įgyvendinimo terminuose“, – teigia V. Pūras.
Kalbėdamas apie IT specialistų vaidmens pokyčius, jis išskiria atsakomybę už galutinį rezultatą.
„DI gali rašyti, analizuoti, testuoti ar perrašyti kodą. Tačiau kas prisiima atsakomybę už galutinį rezultatą? Naudok DI, bet prieš naudodamas rezultatą, jį patikrink“, – sako jis.
Eglė Tamelytė pabrėžia atsakingo technologijų naudojimo svarbą. DI gali padidinti efektyvumą, tačiau reikalauja kritinio vertinimo.
„Naudojant DI svarbus sąmoningumas – tai nėra įrankis, kuriuo galima aklai pasitikėti. Rezultatus reikia vertinti kritiškai, suprasti kontekstą ir priimti galutinį sprendimą pačiam“, – pabrėžia ji.
DI – kasdienis darbo įrankis
DI tapo kasdieniu darbo įrankiu, leidžiančiu greičiau atlikti užduotis ir efektyviau priimti sprendimus. Specialistai jį integruoja į darbo procesus.
„Reikia mokėti naudotis DI ir šią technologiją naudoti kasdien. DI nepakeis žmogaus, bet pakeis tuos žmones, kurie juo nesinaudoja“, – sako V. Pūras.
Ekspertas teigia, kad DI padeda sumažinti rutiną ir taupyti laiką: „Asmeniškai DI naudoju nuo informacijos paieškos iki el. laiškų ar prezentacijų rengimo. Tai sutaupo laiko ten, kur anksčiau būdavo daug rutinos“.
Technologijų integracija persikelia ir į mobiliuosius įrenginius. V. Pūras naudoja „Samsung Galaxy Fold7“ išmanųjį telefoną, kuris atstoja dalį darbo įrankių.
„„Fold7“ leido iš naujo įvertinti, kiek telefonas gali padėti atlikti kasdienes užduotis. Išskleidžiamas ekranas leidžia vienu metu dirbti keliose aplinkose – skaityti dokumentą, šalia matyti pastabas, peržiūrėti diagramas ar el. laiškus. Vadovo darbe tai ypač svarbu, nes sprendimai dažnai priimami kelyje“, – pasakoja jis.
Ne mažiau svarbios ir į išmanųjį telefoną integruotos DI funkcijos, kurios leidžia dirbti dar efektyviau.
„Labai didelį vaidmenį mano kasdienybėje atlieka „Samsung DeX“ funkcionalumas – ne kartą telefonas, prijungtas prie monitoriaus ar televizoriaus, tapo laikina darbo vieta. O kalbant apie DI, tokios funkcijos kaip greita paieška, užrašų struktūravimas, nuotraukų redagavimas ir vertimas realiu laiku yra tiesiog nepakeičiamos“, – teigia V. Pūras.
