Balandžio 21 d. pasaulyje minima ūmios mieloleukemijos diena.
Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais. Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad susirgti šia liga kai kurie rizikos faktoriai yra žinomi (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas, vyresnis amžius), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML.
ŪML yra reta liga, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net vaikai. Paprastai klinikinė ŪML eiga yra ūmi, besitęsianti keletą savaičių ar mėnesių, o susirgusiųjų būklė sparčiai blogėja, kai kuriais atvejais dienomis ar net valandomis. Pacientus varginantys simptomai susiję su kraujodaros ir sveikų kraujo ląstelių sumažėjimu: dusulys, galvos svaigimas, labai didelis bendras silpnumas dėl raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) trūkumo, pavojingos bakterinės, grybelinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas ar sepsis dėl baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) stokos, kraujavimai iš nosies, dantenų, savaime atsirandančios mėlynės ar netgi gyvybei pavojingi kraujavimai dėl mažo trombocitų skaičiaus.
Ūminė mieloleukemija – personalizuoto ir inovatyvaus gydymo pavyzdys
Ligos prognozei ir gydymo pasirinkimui naudojami leukeminių ląstelių genetiniai tyrimai, kurie leidžia pritaikyti itin individualizuotą gydymo kelią kiekvienam pacientui. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Imunosupresuotųjų specializuotos pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas hematologas dr. Andrius Žučenka sako, kad standartinis gydymas, siekiant išgydyti pacientą, yra intensyvi, didelių dozių chemoterapija, o nustačius specifines genetines pažaidas leukeminėse ląstelėse kartu skiriama ir papildoma taikinių terapija, gerinanti pasveikimo rezultatus: „Sunaikinus didžiąją dalį vėžinių ląstelių ir pasiekus remisiją, beveik visiems pacientams reikia atlikti alogeninę kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantaciją. Vyresniems pacientams, kuriems intensyvus chemoterapinis gydymas negali būti taikomas, skiriamas naujoviškas, taikinių terapija paremtas gydymas, pasižymintis ne tik aukštu efektyvumu, bet ir mažesniu komplikacijų skaičiumi.“
Verta pasidžiaugti ir didžiuotis, kad dėl klinikinių tyrimų, vilties ar ankstyvojo vaistų prieinamumo programų bei gerėjančių vaistų kompensavimo mechanizmų mūsų pacientams prieinamas pats moderniausias ūmios mieloleukemijos gydymas, niekuo nenusileidžiantis geriausiems pasaulio hematologijos centrams, leidžiantis sukurti kone stebuklams prilygstančias pacientų istorijas.
Kaulų čiulpų transplantacijos: gyvybę gelbstintis gydymas ir galimos komplikacijos
Alogeninė (kito žmogaus) kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija yra esminis ir efektyviausias būdas, leidžiantis pacientams įveikti ūminę mieloleukemiją. Tai yra vienintelė transplantacijos rūšis, po kurios susidaro imuninis efektas prieš paciento piktybinę kraujo ligą. „Iš tiesų, tai skamba tarsi fantastinis scenarijus: vieno žmogaus imuninės ląstelės naikina kito žmogaus leukemiją jo organizme. Tad nenuostabu, kad šis gydymo metodas yra viena iš pačių sudėtingiausių galimų intervencijų visoje medicinoje, reikalaujanti aukščiausio lygio technologijų ir kompetencijų,– sako Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Imunosupresuotųjų specializuotos pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas hematologas dr. A. Žučenka. – Svarbu paminėti, kad po transplantacijos atsiradusių komplikacijų profilaktikos ir gydymo galimybės itin tobulėja, tad reikšmingai gerėja ir mūsų pacientų išgyvenamumas bei pasveikimas. Kartu tai leidžia mums saugiai atlikti alogenines kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas ne tik jauniems, bet ir žymiai vyresniems, 70–75 metų pacientams, o praeitais metais sėkminga transplantacija atlikta 77 metų senjorei – tai visų laikų vyriausia pacientė per visą Lietuvos kaulų čiulpų transplantacijų istoriją.“
Išgyvenamumas po pakartotinių transplantacijų taip pat gerėja, o vienu išskirtiniu atveju medikai pacientei yra atlikę net 4 transplantacijas.Svarbu paminėti, kad pagrindinės šio gydymo komplikacijos yra susijusios su gilia imunosupresija, labai pavojingomis infekcijomis ir galimu organų pažeidimu: „Tačiau dažniausia ir labai specifinė komplikacija yra donoro imuninės sistemos kova ne tik su leukemijos, bet ir su sveikomis mūsų paciento ląstelėmis. Tokia būklė vadinama transplantato prieš šeimininką liga, kuri gali būti labai pavojinga ar net mirtina. Būtent dėl šios priežasties paciento ir donoro imuninės sistemos turi būti labai panašios, tad tinkamo donoro paieška ir pasirinkimas bei transplantato prieš šeimininką ligos profilaktika yra viena iš pagrindinių transplantacijos dalių“, – aiškina gydytojas hematologas dr. A. Žučenka.
Augantys kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų skaičiai
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro komanda transplantacijas atlieka jau nuo 1999 metų, o 2025 metais atlikta rekordinis kamieninų kraujodaros ląstelių transplantacijų skaičius – 210, iš kurių 98 buvo alogeninės (naudotos kito žmogaus ląstelės), daugiausiai sergantiems ūmine mieloleukemija. „Tai itin didelis skaičius lyginant su bendra Lietuvos populiacija, tad džiaugiamės, kad kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kolegomis demonstruojame vieną aukščiausių transplantacinių aktyvumų visoje Europoje. Transplantacijų planavimas bei donorų suradimas ir ištyrimas, ypač esant itin sudėtingoms klinikinėms situacijoms, didelių Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro komandos pastangų dėka vyksta išskirtinai greitai, tad pacientai gali būti transplantuojami vos per kelias savaites – tai būtų sunkiai įgyvendinama daugelyje užsienio transplantacijos centrų. Dėl šios priežasties į Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą transplantacijoms atvyksta ir užsienio pacientai. Augantys kaulų čiulpų transplantacijų skaičiai ir modernus medikamentinis gydymas leidžia išgydyti vis daugiau ūmia mieloleukemija sergančių pacientų.
Apie kaulų čiulpų donorus: suderinamumas ir pasirinkimo galimybės
Svarbiausias faktorius, leidžiantis saugiai atlikti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, yra donoro ir paciento imuninių žymenų (žmogaus leukocitų antigenų) sutapimas. Beveik visais atvejais, kai pacientui diagnozuojama ūminė mieloleukemija, iš karto pradedama ir potencialaus kamieninių kraujodaros ląstelių donoro paieška. Pirmiausia nustatomi paties paciento bei jo brolių ir seserų imuniniai žymenys, tikimybė, kad brolių / seserų imuniniai žymenys visiškai sutaps yra 25 proc. (tapatus donoras), 50 proc. kad sutaps tik pusė žymenų (pusiau tapatus donoras), o likę 25 proc. – kad žymenys nesutaps.
„Vien genetinė tikimybė turėti tapatų giminingą donorą nėra didelė, vakarų kultūros šeimos dažniausiai nėra daugiavaikės, o donuoti kamienines ląsteles taip pat gali neleisti donorų gretutinės ligos, amžius ir kitos specifinės būklės. Todėl tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daugiausiai kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų yra atliekama naudojant negiminingų, tapačių donorų, kurių pagrindiniai imuniniai žymenys sutampa su paciento, t. y. jie yra tarsi imunologiniai dvyniai, – donorystės iššūkius ir jos svarbą pabrėžia gydytojas hematologas dr. A. Žučenka. – Lietuvoje apie 90 proc. atvejų mes randame giminingą arba negiminingą tapatų donorą mūsų pacientams. Tačiau imuninių žymenų įvairovė yra tokia didelė, kad kai kuriais retais atvejais tapataus donoro nerandame net ir tarp visų 50 milijonų užsiregistravusiųjų pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre.“
Ilgą laiką tai buvo pakankamai reikšminga problema, tačiau paskutinį dešimtmetį įprasta praktika tapo atlikti ir pusiau tapačių donorų transplantacijas. Tokiais atvejais dažniausiai kamienines ląsteles donuoja vaikai savo tėvams (kadangi sūnus arba dukra visada bus pusiau tapatus savo biologinei motinai ar tėvui), retesniais atvejais tėvai donuoja savo vaikams, taip pat pusiau tapatūs broliai / seserys, o itin retais atvejais net anūkai arba antros eilės giminės. Pusiau tapačių kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas saugiai atlikti leidžia nauji transplantato prieš šeimininko ligos profilaktikos metodai, kurie leidžia efektyviai sumažinti naujos, tik pusiau tapačios donorinės imuninės sistemos poveikį sveikoms paciento ląstelėms. Taip pat žinoma, kad be imuninių žymenų didelę reikšmę turi ir donoro lytis, persirgimas specifiniais virusais ir ypač donorų amžius: „Daugėja duomenų, kad transplantacijų išeitys gali būti geresnės naudojant itin jauno, nors ir negiminingo donoro kamienines ląsteles, negu transplantuoti žymiai vyresnių brolių ir seserų tapačias ląsteles. Kitas svarbus aspektas yra kamieninių kraujodaros ląstelių donacijos laikas ir logistika – kai ląsteles donuoja užsienio donorai, neretai transplantaciją mes galime planuoti tik po 4–5 savaičių dėl užsienio centrų užimtumo ar donorų galimybių, – sako gydytojas hematologas dr. A. Žučenka. – Kai kuriais sudėtingais atvejais, kai transplantacija turi būti atlikta nedelsiant, toks laikas yra per ilgas, arba esant specifinėms situacijoms gali prireikti papildomų ląstelių donacijos. Todėl itin svarbu turėti kuo didesnį ir jaunesnį Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, kadangi visas transplantacijos planavimas gali vykti itin sparčiai ir sklandžiai, o jaunesnių donorų ląstelės lemtų geresnes potransplantacines išeitis.“
Šiuo metu Lietuvos registre, deja, yra tik 15 000 donorų (daugiausiai 35–55 metų amžiaus), todėl labai kviečiami visi sveiki 18–35 metų žmonės registruotis ir kartu kurti stebuklus bei gelbėti sergančiuosius pačiomis agresyviausiomis kraujo ligomis.
Apie kamieninių kraujodaros ląstelių donorystę daugiau informacijos: www.bukgeras.lt.
