Dr. Eglė Stonkutė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos klasterio partnerystės profesorė
Šie metai prasidėjo kaip niekad nesėkmingai maisto kainų atžvilgiu. Praėjusių metų geras žemės ūkio produkcijos derlius (ypač grūdų) žadėjo mums santykinai stabilių maisto kainų metus. Dėl gero derliaus mažėjo grūdų kainos ir buvo tikimasi 2026 m. trąšų kainų kritimo 5 proc.
Tačiau viskas pasikeitė šių metų vasario mėn. pabaigoje, kai prasidėjo karinis konfliktas tarp JAV, Izraelio ir Irano, kuris trunka jau devintą savaitę. Kol kas konflikto sprendimo nematyti. Tad ko tikėtis rudenėjant?
Degalų pasiūla – ramybė prieš audrą
Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos vartotojai kol kas gyvena santykinio degalų pasiūlos pakankamumo burbule, išskyrus kai kurias ES šalis (Slovėniją, Slovakiją). Kainų mažinimas vartotojams (mažinant degalų mokesčius, įvedant kainų lubas ir pan.) menkina motyvaciją mažinti degalų vartojimą ar jį keisti. Taigi ES kol kas nespaudžia degalų paklausos stabdžių ir siunčia daugiau tanklaivių link JAV krantų.
Kol blokuojamas Hormūzo sąsiauris, konkurencija dėl JAV energijos išteklių tik auga, nes tik dabar paskutiniai laivai, išplaukę pro Hormūzo sąsiaurį, pasiekė savo užsakovus.
Be to, Kinija riboja perdirbtų naftos produktų eksportą. Todėl degalų kainų problemą gali papildyti degalų trūkumo problemos, kurios dar paaštrės prasidėjus vasaros sezonui Šiaurės pusrutulyje, kai JAV ir kitų regionų gyventojai dažniau keliaus (taip pat ir dėl pabrangusio aviacinio kuro, kurio trūkumas jau verčia „Lufthansa“ šią vasarą atšaukti 20 000 trumpesnių skrydžių) automobiliais.
Ir nors infliacijos rodikliai ES ir Lietuvoje kol kas rodo tik reikšmingą degalų kainų augimą kovo mėn., atrodo, kad kitose prekių ir paslaugų kategorijose, įskaitant maistą, dar neįvyko reikšmingų kainų pokyčių. Ramu. Bet, tikėtina, tai – ramybė prieš audrą.
Trąšų krizė: nematoma grėsmė derliui
Kartu su naftos ir degalų kainomis auga trąšų kainos. Pro Hormūzo sąsiaurį vykdavo apie 30 proc. visų pasaulyje trąšoms reikalingų medžiagų prekybos. Apie pusė visos pasaulio žemės ūkio produkcijos priklauso nuo sintetinių azotinių trąšų. Apie 50 proc. viso pasaulyje parduodamo karbamido, kuris yra viena plačiausiai naudojamų trąšų, gaminama Persijos įlankos regiono šalyse.
Be to, didžiausia pasaulyje karbamido gamybos įmonė Katare, kuri gamindavo apie 14 proc. viso pasaulio karbamido, šiuo metu neveikia. Karbamido kainos yra išaugusios apie 60 proc., palyginti su laikotarpiu iki konflikto pradžios.
Nors praėjusių metų derliaus augalininkystės produkcija supirkta dar praėjusiais metais, o planuojantys ūkiai buvo apsirūpinę pavasarinėmis trąšomis iki šio sodinimo sezono pradžios, artėja naujos sėjos ir nauji tręšimai. Tie, kurie nebuvo apsirūpinę trąšomis iš anksto, jau dabar svarsto, ką daryti: rinktis mažiau trąšų reikalaujančias kultūras, mažiau sėti ar mažiau tręšti.
Visais atvejais tai gali reikšti net rinkos paklausos neturinčių kultūrų auginimą arba tiesiog mažesnį tikėtiną augalininkystės produkcijos derlių šiais ir kitais metais (dėl galimo nepakankamo žieminių kultūrų tręšimo). Mažesnis derlius reikštų didesnes kainas, o kur dar degalų ir transportavimo kainų augimas („Baltic Dry“ indeksas paaugo apie 30 proc. nuo konflikto pradžios).
Ir tai dar ne visos rizikos, kurios šiais metais gali paveikti maisto kainas.
Gyvulių ligos ir ribojamas mėsos importas
Šiuo metu Kinijoje ir Centrinėje Azijoje plinta gyvulių snukio ir nagų ligos atmaina, nuo kurios vakcinos kol kas nėra. Ji skubos tvarka kuriama Kinijoje, tačiau pačioje Kinijoje ir Rusijoje jau naikinami gyvūnai.
Liga pavojinga galvijams, avims, kiaulėms. Jaunų gyvūnų mirtingumas nuo šios ligos siekia iki 50 proc. Kitose Centrinės Azijos valstybėse (Kirgizijoje, Uzbekistane, Turkmėnistane) taip pat nustatyti šios ligos atvejai, o Kazachstanas jau riboja gyvulių ir mėsos importą iš Rusijos. Sumažėjus mėsos pasiūlai, jos kainos gali papildomai kilti.
Klimato faktorius maisto kainoms
Ir galiausiai – El Niño (periodiškai pasireiškiantis klimato reiškinys Ramiajame vandenyne, kai neįprastai sušyla paviršinis vanduo ties pusiauju). Tikimybė, kad šių metų balandžio–birželio mėn. susiformuos El Niño, jau pakilo iki 70 proc. Šis reiškinys piką dažniausiai pasiekia spalio–vasario mėn.
Kai kas galimą šių metų El Niño vadina „super El Niño“. Tai reikštų dideles sausras Ramiojo vandenyno vakarų šalyse, tokiose kaip Australija, Filipinai, Indonezija, ir gausias liūtis Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Peru ir Ekvadoras. Mažesnis derlius šiuose regionuose gali lemti papildomą pasaulio maisto produktų kainų augimą.
Kas mūsų laukia rudenį?
Rūpesčių dėl maisto kainų šiais metais yra ir be Hormūzo sąsiaurio. Jei išsipildytų blogiausias scenarijus Hormūze ir gamta „pašėltų“, maisto kainos pasaulyje gali kilti iki 6 proc., o Lietuvoje – net virš 10 proc. Tuomet metų pradžios ramybė išnyktų, kai žemdirbiai ir maisto gamintojai realiai pradės į kainas perkėlinėti padidėjusių išteklių kainas.
Galima kiek pasiguosti, kad II pensijų pakopos lėšos galėtų šiek tiek padėti amortizuoti Lietuvos gyventojams tikėtino maisto kainų augimo poveikį, tačiau problemos nespręs. Laukia sunkokas ruduo.
