Aplinkos ministras patvirtino Gamtinio karkaso nuostatų pakeitimus, išsamiai aptariančius gamtinio karkaso ribų nustatymą, esamos ekologinės būklės įvertinimą ir priemones, kurias taikant gamtinio karkaso teritorijų ekologinė būklė būtų pagerinta ar bent nepablogėjusi ateities kartoms.
„Gamtinis karkasas nėra tik saugomų teritorijų tinklas. Tai yra šalies ekologinio atsparumo pagrindas, padedantis išsaugoti biologinę įvairovę ir kurti sveikesnę gyvenamąją aplinką žmonėms. Atnaujinti nuostatai padės savivaldybėms ir planuotojams aiškiau numatyti sprendimus, kurie leistų derinti teritorijų vystymą su ilgalaikiais aplinkos apsaugos tikslais“, – sako aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.
Gamtinis karkasas užtikrina kraštovaizdžio geoekologinį stabilumą, biologinės įvairovės išlikimą, atsparumą klimato kaitai ir kitiems antropogeniniams veiksniams. Jis jungia gamtines ir kompleksines saugomas teritorijas, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, ekologinės apsaugos zonas, natūralias ir aplinkos apsaugai svarbias teritorijas.
Jis formuojamas vykdant teritorijų planavimą pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, turi būti matoma bendra situacija – nuo gyvūnų migracijai reikalingų miškų, upių slėnių, iki greitkelių pralaidų gyvūnams ar apželdintų skverų ir gatvių tinklo miestuose.
Gamtiniame karkase ūkinė veikla iš esmės neribojama, tačiau savivaldybių bendruosiuose planuose turi būti numatytos priemonės, kad šiose teritorijose ir po kelių dešimtmečių nebūtų užterštos, nebūtų drastiškai sumažėję žaliųjų plotų, nebūtų itin tankios urbanizacijos, išliktų kritulius sugeriančių dangų, žmonės ir gyvūnai galėtų netrukdomai keliauti palei vandens telkinius.
