2026 m. birželio 1 d. Seimo rūmuose vykusi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija baigėsi priimtu svarbiu dokumentu pavadinimu „Parama kvantiniam šuoliui atgrasymo ir gynybos srityje: parlamentinė stipresnės NATO darbotvarkė“.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas sesijos metu akcentavo, kad vieningas Aljanso narių požiūris į saugumo situaciją, grėsmes ir atgrasymo svarbą yra kertiniai dabartinės saugumo aplinkos elementai. „Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir tapti kariniu požiūriu stipria bei lygiaverte partnere. […] NATO išlieka pagrindiniu mūsų saugumo ramsčiu. Ypač svarbu išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje, ypač NATO rytiniame flange“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad atsinaujinę raginimai atkurti santykius su Maskva neatitinka Europos saugumo interesų. „Jei nesugebėsime nustatyti aiškių sąlygų ir užtikrinti patikimo atgrasymo, tai greičiausiai tik padrąsins agresorių, o ne sušvelnins jo elgesį. Sąjungininkams vienintelis kelias į priekį – tai karinės galios, atgrasymo, atsparumo ir nuolatinės paramos Ukrainai derinys“, – teigė Lietuvos vadovas. Jo nuomone, naujasis NATO Integruotos oro ir priešraketinės gynybos planas turėtų tapti vienu svarbiausių Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų.
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė kreipimesi į Asamblėjos narius ragino toliau investuoti ne tik į gynybos pajėgumus, bet ir į visuomenių atsparumą, demokratijų vienybę bei piliečių pasitikėjimą.
NATO PA Prezidentas Markusas Perestrelas (Marcos Perestrello) išskyrė keturias prioritetines kryptis: didesnes investicijas į gynybą ir karinių pajėgumų stiprinimą, didesnį Europos vaidmenį NATO bei teisingesnį naštos pasidalijimą, visuomenių atsparumo didinimą ir tęstinę paramą Ukrainai.
„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi kartu su jos neatsakingu elgesiu ir destalizavimo kampanijomis visame Aljanse. […] Šie incidentai yra tiesioginė Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė. […] atsakas turi būti aiškus – stiprus solidarumas, tvirtas įsipareigojimas kolektyvinei gynybai ir nuoseklus NATO atgrasymo bei gynybos pozicijų stiprinimas, ypač rytiniame flange“, – kalbėjo M. Perestrelas, paminėdamas pastaruosius bepiločių orlaivių pažeidimus Lietuvos ir Rumunijos oro erdvėse.
Priimtoje Asamblėjos deklaracijoje pabrėžiama, kad Rusija išlieka tiesiogine, strategine, ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui. „Terorizmas yra tiesioginė asimetrinė grėsmė Sąjungininkėms. […] Vis labiau veiksmus derinant Rusijai, Kinijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, metamas iššūkis mūsų saugumui, stiprėja strateginė konkurencija nuo Šiaurės Atlanto iki Juodosios jūros, nuo Arkties iki Hormuzo sąsiaurio“, – teigiama dokumente.
NATO Parlamentinė Asamblėja pažymėjo, kad būtina stiprinti transatlantinę gynybos ir technologijų pramoninę bazę, kad gamybos, naujovių diegimo ir prisitaikymo srityse būtų galima pralenkti siekiančiuosius pakenkti mūsų saugumui. Pasak jos, stipri, suvereni ir nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui.
„Aukščiausiojo lygio susitikime privaloma toliau siekti, kad būtų skubiai vykdomas įsipareigojimas kasmet 5 proc. BVP investuoti į su gynyba ir saugumu susijusias priemones, prieš tai parengus patikimus nacionalinius planus, kurie remtųsi atitinkamomis teisinėmis sistemomis. Mūsų šalys turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad darbai būtų įgyvendinti dar gerokai anksčiau nei 2035 m.“, – rašoma deklaracijoje.
Asamblėja ir toliau daug dėmesio skirs atsparumui kaip pagrindinei kolektyvinės gynybos priemonei. NATO PA žada padvigubinti investicijas į parlamentinę diplomatiją, kad vyktų strateginė Sąjungininkių konvergencija, stiprėtų transatlantiniai ryšiai, didėtų pasitikėjimas ir tvirtėtų bendradarbiavimas.
