Alergijos yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų pasaulyje, tačiau standartiniai tyrimai ne visada parodo tikslią situaciją. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja alergologė Audra Blažienė aiškina, kodėl klaidingai teigiami rezultatai yra dažna problema ir kaip molekulinė diagnostika gali padėti nustatyti tikslingesnes rekomendacijas.
Pasak doc. med. gyd. A. Blažienės, svarbu skirti įsijautrinimą nuo alerginės ligos. Įsijautrinimas reiškia specifinių IgE antikūnių gamybą prieš alergeną, bet ne visuomet tai sukelia simptomus. Tikra alergija konstatuojama tik pastebėjus aiškią organizmo reakciją.
„Standartiniai tyrimai matuoja IgE antikūnus prieš visą alergeną, tačiau ne visi jo komponentai sukelia kliniškai reikšmingas reakcijas. Taip pat egzistuoja kryžmiškai reaguojančios angliavandenilinės determinantės (CCD), kurios gali lemti klaidingai teigiamus rezultatus. Tai molekulės, esančios augaluose ir vabzdžiuose, prieš kurias organizmas gali gaminti antikūnus, nors jos pačios simptomų nesukelia“, – teigia gydytoja.
Dėl CCD klaidingai teigiami rezultatai gali sudaryti didelę dalį visų teigiamų atsakymų, ypač tiriant augalinius alergenus. Pavyzdžiui, teigiamas kviečių tyrimas pacientui, alergiškam žolių žiedadulkėms, nebūtinai reiškia tikrą alergiją kviečiams.
A. Blažienė pabrėžia, kad klaidingi rezultatai lemia nereikalingus apribojimus maisto produktuose, kas ypač neigiamai veikia vaikų mitybą ir sukelia psichologinį diskomfortą. Tokie apribojimai taip pat gali lemti papildomas išlaidas dėl specialių produktų ir ilgalaikio specialistų lankymo.
Šiuolaikinė medicina siūlo tikslesnę, molekulinę (komponentinę) alergijų diagnostiką, tiriančią įsijautrinimą pagrindinėms alergeno dalims. „Molekulinė diagnostika leidžia nustatyti, kuriam konkrečiam baltymui pacientas yra įsijautrinęs. Tai svarbu, nes skirtingi baltymai turi skirtingas savybes – vieni yra atsparūs karščiui ir gali sukelti sunkias reakcijas, kiti kaitinant praranda alergeniškumą. Žinant tikslų įsijautrinimo profilį, galima pateikti daug tikslesnes rekomendacijas pacientui“, – aiškina gydytoja.
Lietuvoje „Hila“ centre atliekamas „Allergy Xplorer 3“ tyrimas, leidžiantis iš vieno kraujo mėginio ištirti 300 alergenų (218 molekulinių komponentų ir 82 alergenai), automatiškai blokuojant CCD poveikį tikslesniems rezultatams gauti.
Šis tyrimas ne tik nustato įsijautrinimą, bet ir jo stiprumą, todėl ypač naudingas stebint alergijos eigą, prognozuojant pokyčius vaikams ir koreguojant rekomendacijas. Tai taip pat padeda atpažinti kryžmines alergijas – kai panašūs baltymai randami skirtinguose produktuose ar žiedadulkėse, pavyzdžiui, beržo žiedadulkių alergija gali reikšti simptomus valgant žalius obuolius, tačiau termiškai apdorotus obuolius toleruosite be problemų.
„Tiksli diagnostika yra investicija į paciento gyvenimo kokybę. Ji leidžia išvengti nereikalingų apribojimų, sumažinti nerimą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl mitybos bei tolesnio gydymo”, – apibendrina A. Blažienė.
