Vilnius. Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo liepos 1 d.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko, šie pakeitimai užtikrins, kad ateityje statomi namai bus modernesni, pigesni eksploatuoti ir mažiau priklausomi nuo energijos kainų svyravimų.
„Dar praėjusioje kadencijoje teikiau įstatymo pataisas, kurios numatė, kad statant naujus namus būtų privaloma įrengti saulės šviesos energijos elektrinę. Tuometinis Seimas tam nepritarė. O dabar visa Europos Sąjunga kartu su Lietuva įsipareigoja pereiti prie netaršių, atsinaujinančią energiją naudojančių pastatų statybos. Šios priimtos įstatymo nuostatos ne tik prisidės prie modernesnių namų statybos, padės gyventojams sumažinti didėjančias elektros energijos išlaidas, bet ir pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus. Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi pasiekti 55 proc. energijos suvartojimą iš atsinaujinančių šaltinių“, – sako L. Jonauskas.
Įstatyme įtvirtinta nauja sąvoka – „visai netaršus pastatas“. Tokiu bus laikomas labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikia labai mažai energijos ir kuris neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jo eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas, atitinkantis aplinkos ministro nustatytus normatyvus.
Nuo 2028 m. sausio 1 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai turės būti „visai netaršūs“. Nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems naujiems statomiems pastatams. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems ir „visai netaršiems“ pastatams nustatys Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
Be jau įtvirtintų nuostatų, pastatų energinio naudingumo sertifikavimas taps privalomas gyvenamosios paskirties pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas didesnis nei 3000 kv. m., nuo 2030 m. liepos 9 d. – didesniems nei 1500 kv. m., o nuo 2035 m. liepos 9 d. – didesniems nei 1000 kv. m. naudingojo patalpų ploto.
Įstatyme taip pat reglamentuoti konsultaciniai centrai. Aplinkos ministro įgaliota institucija ar įstaiga steigs vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie teiks konsultacijas ir metodinę pagalbą visiems pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procese dalyvaujantiems subjektams, susijusių su pastatų energinio naudingumo gerinimu.
Priimtais pakeitimais patikslinta pastato atnaujinimo modernizavimo sąvoka, ją susiejant su finansavimo šaltiniais, nustatyta galimybė atnaujinimo modernizavimą vykdyti vienu ar keliais etapais. Taip pat patikslinti atvejai, kada atnaujinant ar modernizuojant statinius neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir teikiamas pranešimas apie statybos pradžią.
Pakeitimai taip pat patikslina duomenų teikimą į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą, aiškiai įvardijant subjektus, teikiančius duomenis apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendro naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą. Patikslinti atvejai, kai parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis privalomas energinio naudingumo sertifikatas, nustatyta, kad jis privalomas ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamosioms patalpoms.
Pakeistos pastatų energinio naudingumo sertifikavimo nuostatos, nustatytas su pastatų energiniu naudingumu susijusių duomenų tvarkymas ir jų viešinimas. Patikslintos statinio gyvavimo ciklo duomenų kūrimo, tvarkymo ir viešinimo skaitmenine forma nuostatos, nustatyta, kad šių duomenų tvarkymo tvarką nustato aplinkos ministras.
Už Statybos įstatymo pataisas (projektas Nr. XVP-1411(2)) balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 3, susilaikė 6.
