2026 m. birželio 12 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Asmenų su negalia teisių komisija po svarstymo pritarė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-1216, kuriuo siūloma Lietuvos mokyklose įteisinti galimybę mokiniams pasirinkti lietuvių gestų kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką. Šis žingsnis vertinamas ne tik kaip švietimo sistemos plėtra, bet ir kaip reikšminga investicija į įtraukią, atvirą bei socialiai atsakingą visuomenę.
Įstatymo projekto iniciatoriai siekia, kad lietuvių gestų kalba taptų prieinama platesniam mokinių ratui ir būtų pripažįstama kaip svarbi bendravimo bei kultūrinės raiškos forma. Taip pat tikimasi, kad gestų kalbos mokymas mokyklose suteiktų galimybę jaunajai kartai geriau pažinti kurčiųjų bendruomenę, mažintų socialinę atskirtį ir stiprintų tarpusavio supratimą.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė pabrėžia, kad klausos negalią turintys žmonės dažniausiai gyvena ir bendrauja tarp girdinčiųjų – šeimose, draugų rate, mokyklose ir darbo vietose. Todėl gebėjimas susikalbėti gestų kalba tampa svarbia sąlyga kuriant lygiavertį dialogą. Anot jos, gestų kalba yra kur kas daugiau nei komunikacijos priemonė – tai kurčiųjų bendruomenės kultūros, tapatybės ir priklausymo jausmo pagrindas.
Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti gestų kalbos prieinamumą ir plėtrą, ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Pasak jos, valstybės pareiga kurti tokią švietimo, teisinę ir institucinę aplinką, kurioje gestų kalba galėtų visapusiškai funkcionuoti visuomenėje.
„Jeigu įstatymo pakeitimui bus pritarta galutinai, Lietuva žengtų dar vieną svarbų žingsnį link švietimo sistemos, kurioje įtrauktis būtų matuojama ne žodžiais, o gebėjimu suprasti vieniems kitus. Be to, ankstesnis gestų kalbos mokymas prisidės prie atviresnės ir tolerantiškesnės visuomenės kūrimo“, – sakė I. Kižienė.
