Net trečdalis Lietuvos vaikų ir paauglių patiria patyčias, kurios persikėlė į internetinę erdvę, todėl jas pastebėti ir su jomis kovoti tapo sunkiau. Nors patyčios paliesti berniukus ir mergaites vienodai, jų reakcijos bei pagalbos prašymo būdai skiriasi. „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pastebi, kad tėvai gali neatpažinti vaikų kančios internete ar skubėti juos bausti.
„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vaikams svarbu draugauti, būti pripažintiems, jaustis saugiai. Todėl šnekėdami apie elektronines patyčias turime kalbėti ne tik apie ekranus, bet ir apie žmogiškus santykius. Vienas dažniausių mitų – kad berniukams skauda mažiau arba jie lengviau susitvarko su patyčiomis. Iš tiesų vaikų emociniai poreikiai yra vienodi, tačiau berniukai ir mergaitės dažnai išmoksta juos parodyti skirtingai. Dėl to dalis sunkumų lieka nepastebėti“, – sako J. Markeliūnė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2024 m. tyrimas parodė, kad po pandemijos pastebimai išaugo paauglių, kuriems socialiniai tinklai kelia priklausomybės požymius. Tyrime dalyvavo beveik 280 tūkst. 11-15 metų paauglių. Nustatyta, kad šiek tiek daugiau nei kas dešimtas (11 proc.) turi probleminio socialinių tinklų naudojimo požymių. J. Markeliūnė pabrėžia stiprų ryšį tarp vaikų laiko leidimo įpročių ir kylančių grėsmių.
„Vaikai nebūtinai nustoja patirti patyčias – jos tiesiog persikelia ten, kur jie būna kasdien. Ten jie ir džiaugiasi, ir nukenčia. Mergaitės dažniau susiduria su spaudimu socialiniuose tinkluose, berniukai – žaidimuose, bet abiem tai gali skaudėti vienodai“, – teigia J. Markeliūnė.
Psichologė: skambina tikrinti ribų, bet iš tiesų ieško saugumo
„Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė nurodo, kad lūkesčiai, keliami berniukams ir mergaitėms, formuoja jų elgesį ieškant išeičių. Mergaitės dažniau skatinamos kalbėti ir dalintis jausmais, todėl drąsiau kreipiasi pagalbos. Tuo metu berniukai linkę pirmiausia testuoti ribas.
„Berniukai dažniau paskambina pajuokauti, pasakoja išgalvotas istorijas arba tiesiog tikrina, kaip viskas veikia. Taip jie natūraliai bando suprasti, ar tai saugi erdvė kalbėti apie savo išgyvenimus. Kartais jiems reikia daugiau laiko, pasitikėjimo ir užtikrinimo, kad bus išgirsti bei vertinami rimtai, kol išdrįsta prabilti apie tai, kas iš tiesų slegia“, – aiškina dr. J. S. Jasiulionė.
Anot psichologės, tėvai vis dar tikisi, kad berniukai bus tvirti. Dėl to, kentėdami, jie dažnai nustoja kalbėtis, atsiriboja ar tampa agresyvūs.
„Suaugusieji tai mato kaip netinkamą elgesį, puola bausti ir rečiau pasidomi, ieško priežasčių, kodėl vaikas pradėjo elgtis kitaip. Kai vaikas klasėje ar namuose elgiasi provokuojamai, už to gali slėptis ilga ir skaudi patirtis internete“, – įspėja psichologė.
Ji taip pat pataria atidžiai stebėti vaiko kūno signalus: jei po naršymo internete vaikui staiga pradeda skaudėti galvą ar pilvą, tai gali būti ilgai kauptos įtampos išraiška.
Kur slepiasi pavojai: žaidimai ir grožio standartai
Mergaitės labiau kenčia socialiniuose tinkluose dėl nuolatinio spaudimo atitikti griežtus grožio standartus ir nuolatiniu išvaizdos aptarimu. Berniukai dažniau susiduria su sunkumais kompiuterinių žaidimų platformose, kur gali būti menkinami ar vadinami nevykėliais, jei jiems nepavyksta laimėti.
„Dažnai vaikas tyli ir nesiskundžia suaugusiems, nes tiesiog bijo. Bijo, kad tėvai nesupras, kaip veikia skaitmeninis pasaulis, arba, dar blogiau, atims telefoną ir išjungs internetą. Bet jei atimsite įrenginį, problemos neišspręsite – tik atimsite iš vaiko erdvę, kurioje jis bendrauja ar net jaučiasi vertinamas. Jei norime padėti, turime išmokti klausytis. Kai vaikai žinos, kad tėvai ar mokytojai jų neteis ir neskubės visko uždrausti, jie patys ateis pasitarti, kai internete kažkas juos užgaus“, – aiškina dr. J. S. Jasiulionė.
„Telia“ ir „Vaikų linija“ sustiprino bendradarbiavimą, siekdamos greičiau padėti vaikams, susiduriantiems su patyčiomis internete. „Vaikų linijai“ šiemet suteiktas patikimo pranešėjo statusas leis operatyviau reaguoti į pranešimus apie žalingą turinį socialiniuose tinkluose.
Vaikai ir paaugliai, susiduriantys su emociniais sunkumais, nemokamos ir konfidencialios pagalbos gali kreiptis į „Vaikų liniją“ telefonu 116 111 arba internetu.
