Tarptautinis tyrimas patvirtino tai, ką jau seniai teigė sveikatos ekspertai: didesni alkoholio akcizai tiesiogiai koreliuoja su pagerėjusia visuomenės sveikata. Tyrimas, kurį finansavo Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas, analizavo alkoholio kontrolės politikos įtaką sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Tyrimui vadovavo dr. Jurgenas Rehmas, Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro (CAMH, Kanada) Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto vyriausiasis mokslininkas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pranešė, kad prestižiniame mokslo žurnale „Addiction“ buvo paskelbti šio tarptautinio mokslininkų bendradarbiavimo rezultatai. Nauja ekonominė analizė parodė, kad po 2017 m. Lietuvoje įvykdyto alkoholio akcizo padidinimo, investicijos atsipirko su kaupu, o visuomenės sveikatos rodikliai pastebimai pagerėjo. Šie rezultatai paneigia kritikų prognozes apie galimą ekonominę žalą ir suteikia vertingų įžvalgų kitoms šalims, svarstančioms alkoholio politikos klausimus.
„Alkoholio akcizų didinimas jau seniai laikomas viena efektyviausių priemonių visuomenės sveikatai gerinti, – teigia LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas. – Mūsų rezultatai rodo, kad tokios priemonės gali duoti reikšmingos ekonominės naudos, paneigiant dažnus alkoholio pramonės argumentus.“
Tyrimas „2017 m. Lietuvoje padidinto alkoholio akcizo mokesčio grąžos analizė“ nustatė, kad kiekvienas į mokesčio padidinimą investuotas euras atnešė Lietuvai apie 420 eurų (vertinant 2023 m. kainomis) ekonominės grąžos. Tai rodo, kad alkoholio apmokestinimas gali būti itin veiksminga priemonė gelbstint gyvybes, mažinant sveikatos nelygybes ir stiprinant šalies ekonomiką.
2017 m. Lietuva iš esmės padidino alkoholio akcizus: alui – 112 proc., vynui – 111 proc., stipriesiems gėrimams – 23 proc. Tai lėmė atitinkamai 26 proc., 7 proc. ir 6 proc. kainų padidėjimą. Nepaisant reformos metu kilusių diskusijų, rezultatai buvo teigiami: sumažėjo produktyvumo praradimai dėl ankstyvo mirtingumo (sutaupyta apie 35,3 mln. eurų), sumažėjo sveikatos priežiūros išlaidos (apie 3,8 mln. eurų), sumažėjo sveikatos nelygybės tarp skirtingų pajamų grupių, sumažėjo mirtingumas ir hospitalizacijos, susijusios su alkoholio vartojimu. Be to, į biudžetą papildomai įplaukė daugiau nei 100 mln. eurų – 20 proc. padidėjimas, o nelegalaus alkoholio vartojimas reikšmingai nepadidėjo.
Nors politikos įgyvendinimas kainavo apie 320 000 eurų, investicijų grąža buvo didžiulė. Dr. J. Rehmas teigia, kad tai yra puikus pavyzdys, kaip alkoholio politika gali pagerinti gyventojų sveikatą ir būti ekonomiškai naudinga. Jis ragina vyriausybes, siekiančias gerinti visuomenės sveikatą ir stiprinti ekonomiką, rimtai apsvarstyti galimybę sekti Lietuvos pavyzdžiu.
