Apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų patiria aukštą arba vidutinį streso lygį, atskleidžia „Tele2“ inicijuotas tyrimas, parengtas kartu su Vilniaus universitetu (VU). Ekspertų teigimu, didžiausią įtaką tam daro spartus gyvenimo tempas, o savijautą kontroliuoti gali padėti keli paprasti kasdieniai įpročiai, nereikalaujantys nei didelių pastangų, nei papildomo laiko.
Nors gyventojų, patiriančių aukštą arba vidutinį stresą, per metus Lietuvoje sumažėjo nuo 69 proc. (2024 m.) iki 66 proc. (2025 m.), bendras streso lygis išlieka aukštas. Tyrimas rodo, kad aukštą stresą patiriantys gyventojai dažniau susiduria su emocinės sveikatos iššūkiais, įskaitant padidėjusią depresijos ir nerimo sutrikimų riziką.
Aukštas streso lygis siejamas su socialiniais ir elgesio pokyčiais. Didesnį stresą patiriantys asmenys dažniau jaučiasi vieniši, patiria socialinės izoliacijos riziką ir yra linkę mažiau palaikyti artimus santykius su šeimos nariais. Tyrimo duomenimis, net 37 proc. žmonių, patiriančių aukštą streso lygį, jaučia stiprų vienišumą, o patiriantys žemą streso lygį vieniši jaučiasi vos 3 proc. gyventojų.
Žemesnis streso lygis siejasi su mažesne socialinių tinklų priklausomybės rizika. Ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais.
Nuolat skubame, stengiamės aprėpti vis daugiau
VU Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė teigia, kad stresas yra natūrali ir būtina organizmo reakcija, padedanti mobilizuoti jėgas ir sutelkti dėmesį. Problemų kyla, kai streso būna per daug ar padidėja jo intensyvumas. I. Truskauskaitė ruošė tyrimo klausimyną ir metodologiją.
„Kartais reakcija į tam tikrą situaciją būna per stipri ir ima mums trukdyti. Pavyzdžiui, stiprus nerimas prieš viešą kalbėjimą gali sukelti fizinius simptomus – drebulį, balso virpėjimą. Jei žmogus ilgą laiką nuolat susiduria su iššūkiais ir neturi galimybės atsitraukti bei atgauti jėgų, organizmas ilgainiui išsenka. Tokia būsena gali lemti tiek emocinį, tiek fizinį nuovargį“, – pažymi ji.
Vienas pagrindinių šiandieninio streso šaltinių – greitas gyvenimo tempas ir nuolatinis skubėjimas, kai jaučiame spaudimą suspėti atlikti vis daugiau užduočių.
„Įtampą kasdienybėje kelia ir technologijų nulemtas nuolatinio prisijungimo jausmas, kai net po darbo valandų tikriname el. laiškus, socialinius tinklus, atsakome į darbo žinutes. Tai trukdo atsitraukti nuo streso šaltinių ir pailsėti“, – teigia psichologė.
Kaip kovoti su stresu?
Pasak I. Truskauskaitės, vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių metodų stresui valdyti yra kvėpavimas. Sąmoningas, lėtas kvėpavimas, kai iškvėpimas ilgesnis už įkvėpimą, padeda suaktyvinti organizmo atsipalaidavimo mechanizmus. Reguliariai praktikuojant tokį kvėpavimą, galima ilgainiui padidinti atsparumą stresui.
„Svarbi ir ilgalaikė prevencija. Judėjimas, nesvarbu, ar tai būtų bėgimas, sportas ar net paprastas vaikščiojimas, padeda sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį organizme. Taip ne tik sumažiname įtampą, bet ir iškrauname susikaupusį stresą“, – pataria ekspertė.
Atstatyti jėgas leidžia ir sąmoningas poilsio planavimas. Rekomenduojama į kasdienį grafiką įtraukti valandas be jokių planų, kai laikas skiriamas tik spontaniškam poilsiui ir asmeniniams poreikiams.
„Tiesa, paradoksalu, bet net ir malonios veiklos gali tapti streso šaltiniu, jei jų suplanuojame per daug. Perkrautas laisvalaikis neleidžia organizmui pilnai pailsėti, todėl svarbu išlaikyti balansą tarp aktyvumo ir poilsio“, – priduria psichologė.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
