Autorius: Ignas Petrikonis, įkrovimo sprendimų įmonės „Evioni“ vadovas
Lietuviškuose pranešimuose socialiniuose tinkluose aidi lozungai apie „žaliąją ateitį“, o Lietuvos politikai iš tribūnų mojuoja Briuselio direktyvomis. Tačiau išėjus į bet kurio daugiabučio kiemą Vilniuje, Kaune ar juo labiau miesteliuose, vaizdas grąžina į realybę. Kol Vakarų Europa ar Skandinavija sėkmingai persėda į tyliai birzgiančius elektromobilius, lietuvis lieka ištikimas savo senam geram dyzeliukui.
2026 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota apie 1,83 mln. lengvųjų automobilių. Žinote, kiek iš jų yra grynieji elektromobiliai (angl. battery electric vehicle – BEV)? Vos 24 184. Net pridėjus iš išorės įkraunamus hibridus, bendras skaičius nesiekia nė 2,5 proc. visų transporto priemonių.
Palyginti, Europos Sąjungoje naujų automobilių pardavimuose elektromobilių vidurkis jau perkopė 17 proc., o Norvegijoje registruojamų naujų elektromobilių skaičius siekia kosminius 93 proc. Daugelis elektromobilio slapta nori jau ir Lietuvoje. Tai kodėl mes taip atsiliekame? Priežastys paprastos: tuščios piniginės ir įsisenėję pirkimo įpročiai.
Lietuviai – kompleksuota naudotų automobilių mėgėjų tauta
Elektromobiliai gali būti patys greičiausi, ekonomiškiausi ir patogiausi, tačiau tol, kol jie nedominuos naudotų automobilių rinkoje, Lietuvoje jų matysime nedaug.
„AutoTyrimų“ ir „Regitros“ duomenys rodo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įregistruota per 78 tūkst. lengvųjų automobilių, tačiau net 74 proc. jų buvo naudoti. Vidutinis Lietuvos gyventojo perkamas automobilis yra ne naujas „Tesla Model 3“ iš salono, o 10–15 metų senumo vokiškas universalas už maždaug 10 tūkstančių eurų.
Ką už tokią kainą siūlo naudotų automobilių rinka? „BMW i3
