Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė tęsia susitikimų ciklą su regionų atstovais, kuriuose domisi, kokių investicijų labiausiai reikia konkrečiam regionui, kokie pagrindiniai trikdžiai įgyvendinant projektus ir ką reikėtų keisti siekiant mažinti perteklinius reikalavimus. Tai – pagrindiniai klausimai viceministrės susitikime su Marijampolės regiono plėtros tarybos (RPT) nariais, vietos savivaldos atstovais.
Pagal ES investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Marijampolės regionas yra tarp lyderių šalyje – vienam gyventojui tenka 1068 eurai investicijų ir pagal šį rodiklį nuleidžia tik Tauragės bei Utenos regionams. Tačiau pačių projektų įgyvendinimas galėtų vykti ir sparčiau.
„Marijampolės regioniniams projektams išmokėta beveik 7 proc. skirtų lėšų. Palyginimui – kituose regionuose išmokėta nuo 3 iki 17 proc. lėšų, o bendras regionų išmokėjimų vidurkis šalyje yra 9 proc. Tad čia susirinkome tam, kad kartu bendromis jėgomis ieškotume būdų, kaip padaryti, kad europinės investicijos būtų įgyvendinamos sparčiau ir gerintų kiekvieno žmogaus, bendruomenių gyvenimo kokybę“, – sako viceministrė N. Rinkevičiūtė – Laurinaitienė.
Pasak jos, siekiant kad ES investicijos regionuose judėtų sparčiau, reikia suderintų visų grandžių veiksmų: tiek vietos savivaldos kokybiškai paruošiant „namų darbus“, tiek investicijas administruojančių institucijų, kurios turėtų peržiūrėti jau galiojantį reglamentavimą ir mažinti biurokratines kliūtis.
Ji pabrėžia, kad jau intensyviai vyksta derybos ES lygmeniu dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos po 2027 metų, o planuojant investicijas po 2027 m. reikėtų atsižvelgti tiek į bendrus strateginius ES prioritetus, tiek į unikalią regionų situaciją bei siekti tai suderinti.
„Noriu paraginti regionų atstovus, nelaukiant reglamentų patvirtinimo, jau dabar aktyviai įsivertinti esamą situaciją ir numatyti prioritetines sritis, kurioms naujuoju laikotarpiu bus būtinas finansavimas“, – sako viceministrė.
Nacionaliniu lygiu inicijuotas naujo 2028–2034 m. Nacionalinio pažangos plano rengimas, kuris padės pagrindus ir naujo laikotarpio ES investicijų planavimui.
ES lygiu numatyta, kad beveik pusė (43 proc.) iš visų 14,2 mlrd. eurų Lietuvai planuojamų investicijų turėtų būti susiję su žalinimo tikslais. Tačiau, pabrėžia viceministrė, Lietuvos pozicija yra kiek kitokia – siekiame kuo didesnio lankstumo nacionaliniu lygiu sprendžiant dėl prioritetinių sričių ir nenorime iš anksto savęs apriboti.
Derybų dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos metu Lietuva, be kita ko, siekia palankesnių finansavimo sąlygų (top-up finansavimo) valstybėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija ir susiduriančioms su papildomais saugumo, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais.
