Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje, iš Lietuvos pasitraukė per tūkstantį Jungtinių Amerikos Valstijų karių su visa technika. Šalis pirmą kartą nuo 2020-ųjų susiduria su situacija, kai jos teritorijoje nėra nė vieno JAV šarvuotojo bataliono, o tikslūs pakeitimo terminai ir pajėgumų apimtis iki šiol nepaskelbti.
Išvykusį kontingentą sudarė Teksase dislokuotos 1-osios kavalerijos divizijos batalionai, 2025 metų spalį atvykę su „Abrams" tankais, „Bradley" kovos mašinomis ir „Paladin" savaeigiais haubicomis. Nuo 2019-ųjų JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuolat; sprendimas dėl nepertraukiamo rotacinės buvimo Baltijos regione buvo priimtas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
Krašto apsaugos ministras Dovilė Kaunas teigė turįs sąjungininkų patikinimą, kad pasibaigus rotacijai Lietuva sulauksiantys naujų JAV karių, tačiau konkretūs datos ir karių skaičius nenurodomi. Ministrui šią situaciją teko aptarti su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsetu Šangri-La dialogo konferencijoje Singapūre. Po pokalbio R. Kaunas viešai patvirtino, kad amerikiečių karinis buvimas Lietuvoje yra „peržiūrimas".
Neapibrėžtumą didina tai, kad P. Hegseth paskelbė šešių mėnesių Pentagono peržiūrą, kurios metu bus vertinama JAV pajėgų dislokacija ir bazių išdėstymas visoje Europoje. Gegužės 14 dieną „Bloomberg" pranešė, kad Vašingtonas sustabdė karių rotaciją į Europą, siekdamas iš naujo įvertinti dislokacijos modelius. Šis sprendimas palietė ir Lenkiją: buvo atšauktas apie 4 000 karių dislokavimas, turėjęs vykti devyniems mėnesiams.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, Europoje šiuo metu dislokuota apie 86 000 amerikiečių karių, iš kurių apie 39 000 – Vokietijoje. Ekspertai amerikiečių pajėgų perskirstymą Europoje vadina „dovana Rusijai", nes tai silpnina NATO gebėjimą greitai reaguoti Baltijos regione.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras nerimą slopina. „Dėl amerikiečių buvimo niekas nesikeičia – kaip buvo pozityvūs signalai iš kariškių pusės, taip ir liko. Detales reikia išspręsti, bet galiu patikinti Lietuvos žmones, kad ta derybinė pozicija per diplomatines priemones, valstybės vadovų indėlį, gynybos ministrų ir kariuomenės vadų lygmeniu duoda vaisių", – ketvirtadienį „Žinių radijui" sakė R. Vaikšnoras.
Buvęs gynybos ministras Arvydas Kasčiūnas prognozavo, kad JAV kariai Lietuvoje liks, tačiau mažesniu mastu – tai atspindėtų platesnę Vašingtono strategijos perorientacijos į Indo-Ramiojo vandenyno regioną tendenciją.
Lietuva iš savo pusės demonstruoja ryžtą: 2026 metams patvirtintas rekordinis gynybos biudžetas – 4,79 mlrd. eurų, t. y. 5,38 proc. BVP, – vienas didžiausių gynybos išlaidų rodiklių NATO aljanse. Nuo 2022-ųjų šalies gynybos išlaidos išaugo tris kartus; Lietuva taip pat yra įsipareigojusi suteikti visą priimančiosios šalies paramą ir infrastruktūrą atvykstantiems amerikiečių kariams.
