Ketvirtadienį Seimas 82 balsais „už", 23 – „prieš" ir 8 susilaikius priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, numatančias steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Gydytojai, pasinaudoję tokia galimybe, privalės penkerius metus dirbti toje apskrityje esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta jų srities specialistų.
Pataisas inicijavo Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė. Ji pabrėžė, kad įstatymas nenustato jokios prievolės – tai laisvanoriška galimybė, kurią rezidentas gali, bet neprivalo rinktis. Sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus planuojamos papildomos vietos, o universitetai prie kiekvienos vietos turės nurodyti konkrečią apskritį, kurioje įsipareigojama dirbti. Sveikatos apsaugos komitete patobulinus projektą, dokumente įtvirtinta nuostata, kad stojantieji visada turės teisę rinktis tarp valstybės finansuojamų papildomų, įprastų valstybės finansuojamų ir nevalstybinių rezidentūros vietų. Naujosios nuostatos įsigalios 2027 metais.
Artimiausioje perspektyvoje planuojama sukurti 20 papildomų regioninių vietų. Sveikatos apsaugos ministerija 2025–2026 mokslo metams siūlė priimti iš viso 385 rezidentus į valstybės finansuojamas vietas: 365 įprastas ir 20 papildomų. Šioms 20 vietų finansuoti 2026 m. prireiks apie 840 tūkst. eurų; tokia pati suma numatyta ir 2027 metams.
Poreikis tokioms priemonėms yra akivaizdus. 2023 m. IV ketvirtyje Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose trūko 652 specialistų, iš jų net 524 gydytojų. Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA prognozuoja, kad situacija tik blogės: 2032 m. Lietuvoje trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų ir 134 skubiosios medicinos gydytojų.
Gydytojų stygius ypač ryškus vakarų Lietuvoje – čia jų yra iki pusantro karto mažiau nei šalies vidurkis. Klaipėdos regione vienam šeimos gydytojui vidutiniškai tenka 1 646 pacientai, kai šalies vidurkis siekia apie 1 400. Situaciją apsunkina ir demografinė problema: Klaipėdos rajone vidutinis gydytojo amžius siekia 56 metus. Problemą bando spręsti Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos universitetinė ligoninė.
Vis dėlto panašios iniciatyvos anksčiau sulaukė aštrios kritikos. Jaunieji medikai ir rezidentų organizacijos ankstesnius pasiūlymus vadino „sovietmečio paskyrimus primenančia prievarta" ir perspėjo, kad privalomas atidirimas tik skatins medikų emigraciją. Ekspertai taip pat pažymi, kad griežtosios priemonės yra neveiksmingos, nes gydytojai palieka regionus dėl mažų atlyginimų, didelio darbo krūvio ir infrastruktūros stokos – ne iš piktos valios.
Siekdama spręsti šią problemą kompleksiškai, Sveikatos apsaugos ministerija 2024 m. parengė Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo 2024–2029 metų veiksmų planą, numatantį finansines paskatas ir geresnes darbo sąlygas regionuose.
