2026 m. vasario 19 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR) įvyko verslo pusryčiai su Lietuvos banko valdybos nariu Evaldu Ruzgiu, kurio metu bendruomenei buvo pristatytas skaitmeninis euras, jo idėja, tikslas, įvedimo bei veikimo aspektai.
KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius, sveikindamas svečią, paminėjo, kad rūmų bendruomenė vertina susitikimus su Lietuvos banko vadovais, vykusius ir ankstesniais metais.
Z. Dargevičius pasidalijo įžvalgomis apie verslo finansavimo situaciją Lietuvoje, atkreipdamas dėmesį, kad skolinimas verslui išlieka vienas brangiausių Europoje, o skirtumas tarp Lietuvoje taikomų palūkanų ir euro zonos vidurkio tebėra 2019 metų lygio. Didesnės verslo skolinimosi palūkanos šiuo metu fiksuojamos tik Latvijoje. Jis pabrėžė, kad kapitalo prieinamumas verslui vis dar ribotas, todėl Lietuvos banko ir Vyriausybės sprendimai turėtų būti orientuoti į ilgalaikį stabilumą ir galimų ateities iššūkių suvaldymą.
Taip pat buvo paliesti grynųjų pinigų atsiskaitymų ribojimai, pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, finansinės paramos ribojimai didesnėms įmonėms. Z. Dargevičiaus teigimu, svarbu, kad šie sprendimai būtų vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į poveikį verslo aplinkai. Buvo atkreiptas dėmesys į bankų taikomus ir didinamus aptarnavimo mokesčius, įskaitant atsiskaitymo kortelių mokesčius, kurių dydis ne visuomet yra pagrįstas.
Evaldas Ruzgys apžvelgė skaitmeninio euro iniciatyvos aplinkybes ir įgyvendinimo kryptį. Pasak jo, skaitmeninis euras projektuojamas kaip bendras sprendimas euro zonoje, galbūt ir platesnėje Europos Sąjungoje, siekiant užtikrinti vienodas atsiskaitymo galimybes vartotojams ir prekybininkams visose ES valstybėse narėse bei sustiprinti bendros mokėjimų rinkos integralumą.
Skaitmeninis euras galėtų tapti pigesne elektroninių atsiskaitymų alternatyva, mažintų priklausomybę nuo privačių tarptautinių mokėjimo sistemų ir jų taikomų mokesčių, skatindamas konkurenciją ir efektyvumą mokėjimų rinkoje.
E. Ruzgys išskyrė galimybę atsiskaityti be interneto ar mobiliojo ryšio („offline“ režimu), unikalų skaitmeninio euro sąskaitos numerį, kuris leistų vartotojams paprasčiau keisti banką ar kitą paslaugų teikėją. Pabrėžta, kad skaitmeninis euras būtų tiesioginė vartotojo nuosavybė, o ne komercinio banko balanse apskaitomas turtas.
Skaitmeninis euras didins atsiskaitymų sistemos atsparumą geopolitinių, techninių ar kibernetinių krizių metu. Šiuo metu 13 iš 20 euro zonos valstybių, įskaitant Lietuvą, neturi nacionalinės kortelių sistemos ir naudojasi tarptautiniais operatoriais, tokiais kaip Visa ir Mastercard. Kuriami techniniai sprendimai turėtų padėti Europai tapti mažiau priklausomai nuo išorinių tiekėjų.
Vartotojams nebūtų nustatyta prievolė turėti skaitmeninio euro sąskaitą ar juo naudotis. Gyventojai ir verslas galėtų laisvai pasirinkti atsiskaitymo priemonę – grynuosius pinigus, mokėjimo kortelę ar skaitmeninį eurą.
Būtų užtikrinami pinigų plovimo, sukčiavimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimai, taikant proporcingus saugumo mechanizmus. Atsiskaitant „offline“ režimu, tokie mokėjimai nebūtų stebimi realiuoju laiku nei Europos centriniame banke, nei komerciniuose bankuose.
Ne euro zonos šalys, pavyzdžiui, Lenkija, Švedija ar Danija, norėdamos taikyti atsiskaitymus skaitmeniniu euru, turėtų sudaryti atskiras sutartis su Europos centriniu banku.
E. Ruzgys priminė, kad 2023–2025 metais vyko parengiamoji fazė. 2026 metais planuojami ES teisėkūros sprendimai, o 2027–2029 metais numatytas bandomasis etapas ir laipsniškas sistemos diegimas.
Išsamų pristatymą (skaidres) galite peržiūrėti čia.
