Lietuva, kaip ES rytų pasienio valstybė, susiduria su papildomu spaudimu, todėl jai reikia individualiai pritaikytų sprendimų ir papildomų investicijų, skirtų stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūrą, susisiekimo ir inovacijų pajėgumus.Tai pabrėžia finansų viceministras Januš Kizenevič, dalyvaujantis Europos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Briuselyje.
„Sanglaudos politika įrodė, kad geba reaguoti į naujus strateginius iššūkius ir mes palankiai vertiname papildomas lankstumo priemones ES rytų pasienio regionams. Lietuva ėmėsi greitų veiksmų, perprogramuodama daugiau nei 10 proc. Investicijų programos – tam, kad lėšas būtų galima nukreipti naujiems, skubiems prioritetams. Tačiau tai kainavo dalį ilgalaikių tikslų – investicijų į socialinę apsaugą, žaliąją pertvarką, inovacijas – finansavimo. Todėl, žvelgiant į naują 2028–2034 m. ES finansinį laikotarpį, reikia imtis veiksmų ES lygiu, kad būtų tinkamai sprendžiami dvigubi iššūkiai, su kuriais susiduriame“, – teigia J. Kizenevič.
Viceministras pabrėžia, kad būsimoje finansinėje perspektyvoje ilgalaikiai tikslai, stabilumas ir reagavimas į krizes turi būti integruoti į naująją politikos architektūrą.
Jo vertinimu, EK siūlomas „EU Facility“ mechanizmas galėtų sustiprinti Sanglaudos politikos gebėjimą reaguoti į naujus iššūkius. Vis dėlto, krizių atveju pirmiausia turėtų būti mobilizuojamos ES lygmens lėšos, o nacionalinės nepaskirstytos lėšos, esant būtinybei, galėtų būti naudojamos kaip papildoma priemonė.
Taip pat jis siūlo svarstyti galimybę dalį lėšų mobilizuoti anksčiau nei laikotarpio viduryje, kad būtų užtikrintas efektyvus investicijų planavimas ir įgyvendinimas.
Anot jo, plečiantis Sanglaudos politikos prioritetams, svarbu užtikrinti, kad valstybės narės išlaikytų pakankamai lankstumo ir galėtų patenkinti konkrečius savo poreikius.
„Būsimoje finansinėje perspektyvoje turėtų būti derinama stabili ilgalaikė architektūra su integruotomis lankstumo priemonėmis – taip užtikrinant ir strateginį nuoseklumą, ir greitą reagavimą į besikeičiančias aplinkybes“, – mano J. Kizenevič.
Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, kad naujasis „vieno fondo“ modelis turi iš tiesų supaprastinti sistemą ir nesukurti papildomos administracinės naštos.
