„PwC“ atliko 14-ąją įmonių vadovų apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kuri atskleidė didelį verslo optimizmą Baltijos šalyse, tačiau taip pat gerokai didesnį regiono vadovų susirūpinimą dėl geopolitinių ir kibernetinių grėsmių, palyginti su kolegomis Vidurio ir Rytų Europoje (VRR). Apklausa taip pat atskleidžia susirūpinimą dėl nepakankamo verslo transformacijos tempo, palyginti nedidelės grąžos iš dirbtinio intelekto (DI) integracijos iki šiol ir signalizuoja apie besikeičiančią dinamiką darbo rinkoje.
Šis tyrimas atliekamas naudojant tą pačią metodologiją, kurią „PwC“ naudoja VRR ir visame pasaulyje, todėl galima tiesiogiai palyginti. Kai kuriais atvejais duomenys atskleidžia pastebimą atotrūkį tarp Baltijos šalių verslo ir kitų regionų verslo, skatinantį kritiškiau vertinti pažangą ir pasirengimą ateities iššūkiams.
Šiais metais dalyvavo 280 įmonių vadovų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Duomenys buvo renkami nuo 2025 m. lapkričio 17 d. iki 2026 m. sausio 29 d. Ataskaitoje aptariamas ekonomikos ir verslo augimas, verslo rizikos, DI, darbo jėga ir verslo aplinka.
Ar didelis optimizmas atspindi vadovų atsparumą?
Baltijos šalių generaliniai direktoriai labai optimistiškai vertina pajamų augimą. Lietuva išsiskiria, nes net 64% vadovų tikisi augimo. Estijos vadovai yra atsargiausi, nes tik 44% tikisi augimo, o Latvijoje kas antras generalinis direktorius tikisi padidėjimo.
Palyginti su praėjusiais metais, optimizmas pastebimai išaugo Lietuvoje ir Latvijoje (atitinkamai 10 ir 5 procentiniais punktais), o Estijoje išliko stabilus.
„Mūsų regiono optimizmas yra gana išskirtinis. Palyginimui, tik 42% VRR generalinių direktorių tikisi pajamų augimo šiais metais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ekonominės prognozės Lietuvai ir Baltijos šalims išlieka gana kuklios, atrodo, kad tokiam stipriam optimizmui yra nedaug objektyvaus pagrindimo – nors tai taip pat gali atspindėti vadovų atsparumą ir sąmoningą pasirinkimą išlikti pozityviems“, – sakė Nerijus Nedzinskas, „PwC Lietuva“ vadovaujantis partneris.
Padidėjęs susirūpinimas dėl geopolitikos ir kibernetinių grėsmių
Baltijos šalių verslo lyderiai sutinka, kad geopolitiniai konfliktai išliks viena didžiausių grėsmių. 82% Estijos, 78% Latvijos ir 71% Lietuvos generalinių direktorių tikisi susidurti su tokia rizika šiais metais ir galimu finansiniu poveikiu.
Palyginimui, tik 39% VRR lyderių išreiškia panašų susirūpinimą. Šiame regione geopolitinė rizika yra tik penkta tarp didžiausių grėsmių.
„Šis kontrastas rodo, kad Baltijos šalių verslas negali pasikliauti kitais kaip etalonu diversifikuojant riziką. Lyderystė priimant sprendimus ir prisitaikant prie geopolitinių realijų turi kilti iš vidaus“, – pridūrė N. Nedzinskas.
Kibernetinis saugumas taip pat laikomas didele grėsme visame pasaulyje, tačiau Baltijos šalių lyderiai tai vertina daug rimčiau. Nors tik 23% VRR generalinių direktorių mano, kad kibernetinės atakos labai tikėtinai sukels finansinių nuostolių, Baltijos šalyse šis skaičius yra daug didesnis: 67% Lietuvoje, 75% Latvijoje ir 78% Estijoje.
Verslo transformacijai trūksta pagreičio
2026 m. Baltijos šalių generaliniai direktoriai labiausiai nerimauja dėl sparčių technologinių pokyčių (ypač DI), geopolitinio neapibrėžtumo, darbo jėgos sąnaudų valdymo ir ilgalaikio gyvybingumo.
Didžiausias susirūpinimas visose šalyse yra nepakankamas verslo transformacijos tempas, reikalingas norint neatsilikti nuo technologinių pokyčių. Šis susirūpinimas yra didžiausias Lietuvoje, kur jį pabrėžia maždaug kas penktas generalinis direktorius.
DI dar neduoda poveikio verslui
DI diegimas skiriasi priklausomai nuo verslo veiklos ir integracijos galimybių. Lietuvoje DI dažniausiai naudojamas paklausos generavimui (pvz., pardavimams, rinkodarai, klientų aptarnavimui) (55%), vidaus pagalbos funkcijoms (pvz., finansams, teisės, žmogiškųjų išteklių, mokesčių) (53%) ir krypties nustatymui (pvz., strategijai, metiniam planavimui, įmonės apžvalgai) (44%), o mažiausiai – paklausos įvykdymui (pvz., tiekimo grandinei, gamybai, logistikai) (74%) ir produktų ar paslaugų kūrimui (63%). Latvijoje pastebimos panašios tendencijos.
Estija skiriasi tuo, kad įmonės DI naudoja strategiškiau, siekdamos pagerinti klientų patirtį ir operatyvinius sprendimų priėmimus, stiprindamos ilgalaikį konkurencingumą: paklausos įvykdymas (pvz., tiekimo grandinė, gamyba, logistika) 41%.
Nepaisant didėjančio diegimo, DI poveikis pajamoms išlieka ribotas. 70% Lietuvos generalinių direktorių teigia, kad DI neturėjo didelio poveikio pajamoms, palyginti su 75% Latvijoje ir 85% Estijoje. Visame pasaulyje šis skaičius yra 56%.
Tai rodo, kad Baltijos regionas vis dar yra ankstyvojoje DI integracijos stadijoje. Nors daugelis įmonių turi DI strategijas, ribota prieiga prie vidaus duomenų gali apriboti grąžą. DI galiausiai gali tapti pagrindiniu reikalavimu, o ne konkurenciniu pranašumu.
Lietuvoje 74% generalinių direktorių teigia, kad prieiga prie DI įrankių įmonės duomenims yra apribota, palyginti su 64% Latvijoje ir 63% Estijoje.
Besikeičianti dinamika darbo rinkoje
Dauguma Baltijos šalių generalinių direktorių tikisi, kad darbo jėgos skaičius šiais metais liks nepakitęs (58% Lietuvoje, 66% Latvijoje, 56% Estijoje).
Tačiau ilgalaikės tendencijos rodo sumažėjusią jaunesniųjų darbuotojų paklausą dėl DI. Per ateinančius trejus metus 37% Lietuvos, 38% Latvijos ir 46% Estijos generalinių direktorių tikisi 6–25% sumažėjimo tokiose pareigose.
Tikimasi, kad vyresnio lygio pareigos bus mažiausiai paveiktos.
„Šios tendencijos turėtų įspėti tiek jaunus specialistus, tiek politikos formuotojus. Švietimo sistemos turi prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Įmonėms tai gali sumažinti spaudimą dėl didėjančių atlyginimų ir talentų trūkumo, nes pusiausvyra darbo rinkoje keičiasi“, – sakė N. Nedzinskas.
