Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose praėjusių metų pabaigoje atlikta išskirtinė procedūra – hibridinė širdies intervencija sėkmingai atlikta itin mažam pacientui, neišnešiotam naujagimiui, kuris operacijos metu svėrė vos 1160 gramų.
Naujagimiui buvo diagnozuotos sudėtingos įgimtos širdies ir kraujagyslių ydos: atviras arterinis latakas ir aortos susiaurėjimas (koarktacija). Dėl šių patologijų vaiko kraujotaka buvo sutrikusi, deguonimi neįsotintas kraujas tekėjo netinkama kryptimi, o aortos susiaurėjimas ribojo kraujo patekimą į organizmą. Dėl deguonies trūkumo kentėjo vidaus organai, svoris neaugo, sveikatos būklė blogėjo.
Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja dr. Aušrinė Pliauckienė teigė, kad laukti, kol naujagimis paaugs, nebuvo galima, nes delsiant didėtų vidaus organų pažeidimų rizika.
Atsižvelgiant į mažą paciento svorį ir būklę, pasirinkta hibridinė gydymo strategija, derinant chirurginį ir intervencinį gydymą. Operacijos metu derinti atviros chirurgijos ir perkateterinės procedūros metodai, siekiant maksimalios naudos ir kuo mažesnės rizikos pacientui.
„Vienas iššūkių buvo pasirinkti optimalų metodą intervencinėms procedūroms – kaip saugiai įvesti kateterius ir stentą, kad būtų koreguotas aortos susiaurėjimas,“ – sakė Santaros klinikų Širdies, kraujagyslių ir krūtinės chirurgijos centro gydytojas širdies chirurgas prof. Virgilijus Tarutis. Buvo nuspręsta naudoti priėjimą per kylančiąją aortą, atliekant dalinį krūtinkaulio atvėrimą ir uždarant atvirą arterinį lataką. Pasirinkta taktika pasiteisino ir leido išvengti galimų komplikacijų.
Per tą patį pjūvį į aortą įvestas kateteris, kurio skersmuo prilygsta tušinuko šerdelei. „Į susiaurėjusią aortos vietą implantuotas stentas, kuris buvo 4 mm skersmens ir 9 mm ilgio,“ – teigė Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas intervencinis kardiologas dr. Sigitas Čėsna. Šis sprendimas atkurė taisyklingą kraujotaką.
Procedūros išskirtinumą lėmė mažas paciento svoris, pažangūs techniniai sprendimai bei didelė specialistų komanda. Tokia taktika padėjo sumažinti intervencijų skaičių ir suvaldyti rizikas.
Sėkmei įtakos turėjo ir anesteziologų-reanimatologų bei slaugytojų komandų darbas. Itin mažo svorio naujagimio anestezija ir gyvybinių funkcijų palaikymas reikalauja tikslumo, budrumo ir patirties, nes net menkiausi pokyčiai gali būti svarbūs. Anesteziologų-reanimatologų komanda stebėjo vaiko gyvybines funkcijas ir užtikrino stabilumą, o operacinės ir intensyviosios terapijos slaugytojų profesionalumas ir rūpestis buvo neatsiejama gydymo dalis.
Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Vaikų anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Asta Bliūdžiūtė teigė, kad sudėtingomis įgimtomis širdies ydomis sergančių mažo svorio naujagimių pasitaiko vis daugiau ir naujos technologijos leidžia išgydyti mažiausius pacientus.
Prieš procedūrą pacientas buvo gydomas Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Operacijos dieną jis specializuotu reanimobiliu nuvežtas į suaugusiųjų padalinį, kuriame sutelkta reikiama įranga ir patirtis. Po intervencijos naujagimis stebėtas Vaikų anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, o vėliau grąžintas į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių.
Ši sėkminga hibridinė intervencija žymi reikšmingą žingsnį gydant itin mažo svorio neišnešiotus naujagimius Lietuvoje ir patvirtina, kad Santaros klinikose taikomi moderniausi gydymo metodai. Tokios procedūros atveria naujas galimybes padėti pacientams, kuriems anksčiau chirurginis gydymas buvo ribotas arba neįmanomas.
