Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje toliau svarstant Aplinkos ministerijos parengtą Miškų įstatymo projektą, galimą poveikį medienos ir nemedieninės ekonomikos sritims pristatė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.
„Miškai – tai ne tik statybinės, pramoninės ir energetinės medienos šaltinis. Juose randama grybų, uogų, vaistažolių, miškai vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą, oro kokybės gerinimą. Tai – ir kultūros paveldo išsaugojimas, poilsis ir turizmas. Nemedieninė ekonomika apima visas miškų teikiamas gėrybes ir paslaugas, kurios nėra susijusios su medienos ruoša“, – komiteto posėdyje sakė A. Saladžius.
Dėl siūlomų Miškų įstatymo pokyčių žaliavinės medienos tiekimo apimtys per metus galimai sumažėtų 8,6 proc. (apie 0,7 mln. m3). Valstybiniuose miškuose gaunamos pajamos sumažėtų 10,7 proc., privačiuose miškuose – 6,6 proc.
2025 m. iš medienos pardavimų valstybiniuose ir privačiuose miškuose buvo gauta apie 531 mln. eurų pajamų.
Komiteto posėdyje buvo aptarti Aplinkos ministerijos užsakymu mokslininkų atliktos studijos dėl nemedieninės veiklos siūlymai ir jų esamas bei planuojamas įgyvendinimas.
Nors Valstybinių miškų urėdijos (VMU) gaunamos pajamos iš medienos pardavimo veiklos sumažėtų, planuojama, kad augs iš nemedieninės veiklos gaunamos pajamos: iš sėklų ir sodmenų pardavimo, medžioklės ir miško terapijos paslaugų organizavimo, paslaugų privačių miškų savininkams, medžio sulos pardavimų.
Šiuo metu VMU pajamos iš nemedieninės veiklos sudaro maždaug 5 proc. visų gaunamų pajamų. Planuojama, kad priėmus Miškų įstatymo pataisas, šios pajamos išaugtų iki 10 proc., kaip numatyta Aplinkos ministerijos lūkesčių rašte urėdijai.
