Socialinių tinklų iliuzijos: ar virtualus tobulumas žlugdo jaunų žmonių gerovę?
„Socialiniuose tinkluose kasdien stebime idealizuotus kitų gyvenimus, sekame jų pasiekimus, keliones ir šypsenas, tačiau dažnai pamirštame pasirūpinti savo pačių emocine būkle. Po kiekviena šypsena gali slypėti nesaugumas, o po kiekvienu filtru – vienišumas”, – teigia „Jaunimo linijos” psichologė Ieva Plauškutė. Vis daugiau jaunų žmonių pripažįsta, kad socialiniai tinklai skatina nerimą, menkina savivertę ir sukelia vienišumo jausmą net ir tarp daugybės virtualių draugų.
2024 metais į „Jaunimo liniją” kreipėsi beveik 50 000 jaunuolių. Net 21% skambinusiųjų ir rašiusiųjų internetu norėjo pasidalinti savo vienišumo jausmu, o 30% skambinusiųjų bei 13% rašiusiųjų internetu patyrė psichikos sveikatos sunkumų, tokių kaip nerimas ar depresija. Šie skaičiai rodo, kad jaunų žmonių emocinės problemos kasmet didėja.
Nerimas – vis didėjantis iššūkis
Psichologės I. Plauškutės teigimu, nerimas tarp jaunų žmonių kyla ne tik dėl asmeninių problemų, bet ir dėl aplinkos spaudimo bei visuomenės lūkesčių. „Džiugu, kad vis daugiau jaunų žmonių drįsta atvirai kalbėti apie savo emocijas ir ieško pagalbos, tačiau matome ir objektyvių priežasčių, kurios skatina nerimą. Pagrindiniai veiksniai yra didėjantys lūkesčiai, informacijos perteklius, ilgalaikis neapibrėžtumo jausmas ir socialinių tinklų įtaka.”
Specialistė pabrėžia, kad augantys lūkesčiai sukelia didelį spaudimą jauniems žmonėms, ne tik iš tėvų, mokytojų ar aplinkinių, bet ir iš jų pačių. Būtinybė būti sėkmingu, įdomiu ir nuolat pasiekti aukštus rezultatus mokykloje, darbe ar socialinėje erdvėje tampa nuolatine įtampa.
„Šiuolaikinis informacijos srautas, socialinių tinklų kuriamas „greito gyvenimo” tempas ir dažnas neužtikrintumas dėl pasaulio įvykių, tokių kaip pandemija ar karas, deja, sukuria palankią terpę nuolatiniam nerimo jausmui augti”, – teigia I. Plauškutė.
Psichologė aiškina, kad nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo nuolatinės įtampos, baimės dėl ateities, žemos savivertės iki fizinių simptomų, tokių kaip miego sutrikimai, galvos ar pilvo skausmai, greitas širdies plakimas ar kvėpavimo sunkumai.
Dažnai jaunuoliai patiria koncentracijos sunkumų, o nerimo pasekmės trukdo kasdieninei veiklai, pavyzdžiui, mokymuisi, santykiams su artimaisiais ar socialiniam gyvenimui.
Vienišumas tarp tūkstančių sekėjų
„Jaunimo linijos” savanorė Gabrielė Lubauskaitė pasakoja, kad savanoriaudama kasdien išklauso jaunuolių istorijas, kuriose atsispindi vidinis spaudimas ir vienatvės jausmas. „Jauni žmonės pasakoja, kad matydami kitų pasiekimus, keliones, šventes ir nuolat demonstruojamą sėkmę internete, jaučia spaudimą būti tobuli. Girdime skambučius, kuriuose jaunuoliai kalba apie baimę neatitikti lūkesčių, nerimą prieš egzaminus ar stiprų vienišumo jausmą net tada, kai socialiniuose tinkluose jie vaizduoja tik džiaugsmą ir sėkmę.”
Gabrielės teigimu, dažnai skambučiai ar pokalbiai internetu prasideda nuo frazių: „Nenoriu niekam trukdyti, bet jaučiuosi labai blogai” arba „Atrodo, kad visi kiti gyvena geriau, o aš niekaip negaliu susitvarkyti su savimi.”
Psichologė Ieva Plauškutė pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose matomas vaizdas dažnai neatspindi realybės. „Socialiniuose tinkluose dažnai matomi tik idealizuoti kitų gyvenimo fragmentai, kurie lengvai priimami kaip norma. Lygindamasis su filtruotu ir nugludintu vaizdu, jaunas žmogus gali pasijusti nepilnaverčiu. Tai silpnina savivertę, stiprina nerimą dėl ateities, savo vietos pasaulyje ar net išvaizdos.”
Kiekviena tobula nuotrauka ar šventinė akimirka socialiniuose tinkluose gali tapti papildomu spaudimu jaunuoliui, kuris jau ir taip stengiasi rasti savo vietą pasaulyje. Ilgainiui šis spaudimas kaupiasi ir stiprina vidinę įtampą.
Neišgirstas balsas – prarasta galimybė padėti
G. Lubauskaitės teigimu, emocijoms likus neišsakytoms, nerimas tik stiprėja. „Savanoriaudama matau, kaip jaunuoliams svarbu turėti saugią erdvę, kur jie gali atvirai išsakyti savo jausmus, nesulaukdami vertinimų ar kritikos. Kartais vienas nuoširdus pokalbis gali palengvinti emocinę naštą ir padėti suprasti savo jausmus”.
Kasmet apie 50 000 žmonių kreipiasi į „Jaunimo liniją”, tačiau dėl išteklių trūkumo apie 10 000 jų išgirsta tik užimtumo signalą. Tai prilygsta pilnai „Žalgirio” arenai neišgirstų žmonių, prarastų galimybių padėti tiems, kuriems pagalba reikalinga labiausiai.
Siekiant sumažinti praleistų skambučių skaičių, visuomenė kviečiama prisidėti finansiškai. Daugiau informacijos rasite čia.
