Los Andželo teismas priėmė sprendimą, kad „Meta“ platformos, tokios kaip „Instagram“, „Facebook“ ir „Google“ valdomas „YouTube“ yra atsakingos už socialinių tinklų daromą žalą vaikams. Kaip apsaugoti savo atžalas, kasdien naudojančias socialinius tinklus, pasakoja „Tele2“ Skaitmeninio turinio vadovė Justina Antropik.
Nors bylos prasidėjo už Atlanto, socialinių tinklų daroma žala žmonių emocinei sveikatai aktuali visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Vilniaus universiteto (VU) ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai į rizikingą socialinių tinklų naudojimą įsitraukia netgi dažniau nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojai. Lietuvoje šis reiškinys paplitęs maždaug dvigubai labiau nei ES vidurkis.
Tyrimas parodė, kad aukštą priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką patiria 6 proc. mūsų šalies gyventojų. Tačiau 18-24 metų amžiaus kategorijoje priklausomybės rizika smarkiai išauga – su ja susiduria net penktadalis (20 proc.) jaunų žmonių. Populiarios platformos, tokios kaip „Instagram” ar „TikTok“, nuolat kovoja dėl vartotojų dėmesio, siekdamos patraukti ir kuo ilgiau jį išlaikyti.
Internetas nėra saugi vieta vaikams?
„Tele2“ tyrimo duomenimis, net 7 iš 10 tėvų Lietuvoje mano, kad internetas nėra saugi vieta jų vaikams, tačiau realių priemonių imasi mažesnė dalis respondentų.
„Dauguma tėvų teigia ribojantys vaikų praleidžiamą laiką internete arba ekranuose stebimą turinį. Apie 40 proc. tėvų įdiegia specialias laiką internete ribojančias programėles, tuo tarpu kiti vadovaujasi intuicija ir žodiniu susitarimu. Taip elgiasi kiek daugiau nei pusė respondentų“, – sako J. Antropik.
Vis dėlto, didesnė dalis tėvų riboja vaikų socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką, bet ne stebimą turinį, rodo tyrimas. Tik 6 proc. apklaustųjų išskirtinai taiko turinio ribojimus, o daugiau nei pusė tėvų (55 proc.) priemones apjungia – riboja tiek laiką, tiek turinį.
„Keičiantis įpročiams socialiniuose tinkluose, bendri ribojimai nebėra tikslingi. Remiantis tyrimo duomenimis, 2025 m. padaugėjo tėvų, kurie riboja vaikų prieigą prie socialinių tinklų konkrečiomis valandomis ar atskiroms programėlėms, pavyzdžiui, „TikTok“. Tikslingai nukreiptos priemonės leidžia tėvams atpažinti vaiko įpročius ir atrasti efektyviausią būdą juos pakeisti“, – sako J. Antropik.
Įsidiegę tam skirtus kontrolės įrankius, tėvai gali nustatyti dienos limitus, užrakinti telefoną nuotoliniu būdu, stebėti, kokias programėles ir kaip ilgai naudoja jų vaikai.
„Vis dėlto, nors technologinės priemonės suteikia bazinę apsaugą, pavyzdžiui, riboja laiką ar neleidžia atsisiųsti tam tikrų programėlių, atlieka pirminį turinio filtravimą, tačiau nuo visų pavojų jos neapsaugos. Svarbiausia – skatinti vaikų ir paauglių kritinį mąstymą, atvirai kalbėtis su jais apie grėsmes ir kaip nuo jų apsisaugoti“, – sako J. Antropik.
Svarbiausia – kalbėtis
Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra ugdyti vaikų gebėjimą patiems suprasti galimas savo elgesio pasekmes skaitmeninėje erdvėje. Tai prasideda nuo atviro ir nuoseklaus pokalbio apie tai, kaip socialiniai tinklai veikia mūsų emocijas, savivertę ir kasdienius įpročius.
„Tėvų vaidmuo šioje vietoje – ne kontroliuoti, bet padėti vaikui reflektuoti: kodėl norisi vis grįžti prie telefono, kaip jaučiamasi po ilgo naršymo, ką vaikas praranda rinkdamasis ekraną vietoje kitų veiklų. Susitarimai dėl naudojimosi laiko ar tam tikri draudimai veiksmingi būna tik tada, kai jų paskirtis aiški ne tik tėvams, bet ir vaikams“, – teigia J. Antropik.
Atliktas tyrimas taip pat atskleidžia ryšį tarp pačių tėvų emocinio atsparumo ir taikomų priemonių pasirinkimo. Daugiau nei pusė respondentų, kurie laiko socialiniuose tinkluose ribojimus nustato kalbėdamiesi su savo atžala, pasižymi aukštu emociniu atsparumu.
„Tėvai, kurie pasižymi vidutiniu ar aukštu emociniu atsparumu, dažniau intuityviai reguliuoja vaikų laiką internete ir jaučia, kada laikas atsitraukti nuo socialinių tinklų. Tai liudija, kad geriau emocijas atpažįstantiems tėvams lengviau kalbėti su savo vaikais, užuot taikius tik techninius apribojimus“, – sako „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
