Atšilus orams, daugelis verslo centrų, logistikos sandėlių, maisto pramonės bei prekybos įmonių susiduria su problema, kurią dažnai bandoma spręsti per vėlai. Miestai ir jų pramoninės teritorijos jau seniai nebėra vien žmonių erdvės. Kartu su urbanizacija čia įsitvirtino ir paukščiai – prisitaikę, sumanūs ir gebantys lizdus sukti vietose, kur prieš 15–20 metų nebūtume ir pagalvoję.
„Natūraliose ekosistemose paukščiai atlieka itin svarbų vaidmenį, tačiau verslo aplinkoje, maisto ruošimo, sandėliavimo ir prekybos vietose jų įsikūrimas vis dažniau kelia nepatogumų, o neretai – ir realių nuostolių. Tokiose vietose paukščių buvimas pažeidžia maisto saugos ir kokybės standartų reikalavimus. Tai gali tapti rimtu sanitariniu bei saugumo iššūkiu, reikalaujančiu specifinių biologijos žinių, technologinių sprendimų bei aplinkosaugos teisinės bazės išmanymo”, – atkreipia dėmesį bendrovės „Dezinfa” kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas.
Balandžių „palikimas“: 11 kilogramų taršos per metus
Vienas iš didžiausių galvos skausmų maisto pramonės ir grūdų sektoriams – naminiai balandžiai. Šie paukščiai yra puikiai prisitaikantys ir peri kone ištisus metus. Statistika rodo, kad vienas balandis per metus palieka apie 11 kg išmatų.
„Balandžiai, patekę į grūdų sandėlius ar kitas grūdų perdirbimo vietas smarkiai teršia aplinką ir iškyla realus taršos pavojus produkcijai. Vieno paukščio vizitas virš atviros talpos gali lemti visos partijos brokavimą ir milžiniškus nuostolius. Jei balandžių populiacija tokioje vietoje nėra kontroliuojama, nesiimama prevencinių priemonių, sandėlis greitai tampa panašus į paukštyną“, – teigia kontrolės kenkėjų ekspertas.
Logistikos centrai – paukščių oazė ir auditų rizika
Logistikos centrai su aukštomis lubomis, sandėliai, gamybinės ir prekybos patalpos yra puikūs namai mažiesiems paukščiams – kregždėms arba žvirbliams.
Maži paukščiai į patalpas patenka per atvirus vartus, rampas, ventiliacijos angas ar konstrukcijų nesandarumus. Viduje jie randa saugią vietą lizdams – ant sijų, apšvietimo įrangos, kabelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nereikšmingas trikdis, tačiau pasekmės gali būti rimtos. Lizdai ir, aišku, paukščių išmatos ne tik teršia paviršius, bet ir pažeidžia higienos normas. Pavyzdžiui, žvirbliai maisto sandėliavimo vietose neretai pažeidžia net pakuotes, taip apsirūpindami lesalu.
„Įmonės, kurios savo produkciją eksportuoja pasauliniu lygiu turi atitikti maisto saugos standartų reikalavimus. Jeigu audito metu patalpose ar net ant pastato išorės bus pastebėtos paukščių išmatų dėmės, įmonei gresia standarto neatitiktis ir verslo nuostoliai. Be to, mažieji skrajūnai dažnai tampa klaidingų apsaugos signalizacijų priežastimi. Atrodytų menka problema, bet ilgainiui tai ima varginti ir kainuoja papildomas lėšas už nereikalingus apsaugos ekipažų iškvietimus”, – problemas vardina L. Grigaliūnas.
Kirų agresija
Jau beveik 10 metų stebima nauja tendencija – kirai vis dažniau savo lizdų kolonijas įkuria ant didelį plotą užimančių pastatų plokščių stogų. Aukšti pastatai jiems atstoja uolas, čia jie randa saugias vietas lizdams. Jeigu anksčiau tai buvo pajūrio regiono reiškinys, tai dabar tokių atvejų jau yra ir Vilniuje, Kaune.
„Kirų klykavimas daugeliui yra malonus dėl asociacijų su jūra, tačiau perėjimo laikotarpiu šie paukščiai gali tapti didele problema. Kirai labai stipriai prisirišę prie savo lizdaviečių, o kai jose jau auga jaunikliai, šie paukščiai tampa net agresyvūs bet kam, kas yra arti jų lizdų. Yra buvę atvejų, kai darbuotojai negalėjo saugiai patekti į pastatus, nes tuo metu ant jų perėjo kirai ir agresyviai puolė visus, kas artinosi link jų
