Vilniaus mažasis teatras (VMT) gegužės 16-ąją kviečia į jautrų vakarą, pavadintą „Daktaras Faustas“. Tai renginys, skirtas 70-osioms kompozitoriaus Fausto Latėno gimimo metinėms. Didžiausias dėmesys čia teks talentingo kūrėjo muzikai, ją papildys bičiulių atsiminimai. Anksti iškeliavęs F. Latėnas nespėjo įgyvendinti daugybės sumanymų, tačiau jo kūrybinis palikimas itin gausus. Renginys, kurį ves muzikologas, kompozitoriaus bičiulis Viktoras Gerulaitis, taps galimybe išgirsti muzikinius kūrinius erdvėje, kuri F. Latėnui buvo itin brangi ir sava.
Pavadinimas „Daktaras Faustas“ vakarui suteiktas neatsitiktinai – pats F. Latėnas yra teigęs, jog, jei nebūtų tapęs kompozitoriumi, galbūt būtų pasirinkęs gydytojo ar dvasininko kelią. Tačiau ir savo muzika jis siekė padėti žmogui, jį nuraminti, užpildyti žiojinčią dvasinę tuštumą. Kūrėjas tikėjo, kad muzika gali būti sielos gydytoja, stiprinti žmogaus dvasią. Būtent todėl kompozitoriaus artimieji, bičiuliai, kolegos ir kūrybos gerbėjai kviečiami pas Daktarą Faustą.
Muzikinę programą lydės atsiminimai
Renginyje, kurį režisuoja VMT meno vadovė Gabrielė Tuminaitė, o muzikinę programą sudarė kelis dešimtmečius su F. Latėnu glaudžiai dirbusi pianistė prof. dr. Indrė Baikštytė, skambės keli įsimintini jo kūriniai. Juos atliks fortepijoninis trio „FortVio“, styginių kvartetas „Helio“, bus galima išgirsti Nedą Malūnavičiūtę, Zarasų F. Latėno muzikos mokyklos mokinius, kitus atlikėjus. Prisiminimais dalinsis aktorius Vladas Bagdonas, kiti F. Latėno bendražygiai.
Kūrybinis F. Latėno palikimas itin gausus, o didžiausią dalį sudaro muzika keliems šimtams spektaklių. Kompozitorius yra parašęs ir pripažinimo sulaukusios akademinės muzikos, už kūrybą jis įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. F. Latėno kurta muzika toliau skamba spektakliuose, taip pat kitomis progomis, o vakaras Mažajame teatre taps proga įsiklausyti į ją su didesniu jautrumu, atsiverti jos gydančiai galiai. Tai bus ir galimybė apmąstyti šio kūrėjo reikšmę bei unikalumą.
Išėjo kupinas planų ir svajonių
F. Latėnas mirė 2020-aisiais, jo žmona, žinoma menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė, teigia, jog, prabėgus puspenktų metų, ji gyvena ne tik su grauduliu, bet ir šviesa. Anot jos, liūdna suvokti, kad talentingas kūrėjas iškeliavo anksti, neįgyvendinęs visų savo kūrybinių planų ir svajonių. O šviesu todėl, kad padaryta labai daug ir dabar reikia rūpintis F. Latėno kūrybos sklaida.
R. Rachlevičiūtė sako, jog iki šiol širdį jai gelia žinojimas, kad F. Latėnas taip ir neįstengė sukurti jam itin svarbaus muzikinio kūrinio „Dibukas“, skirto Tel Avivo (Izraelis) teatrui „Gescher“. Tačiau ir žinanti, kodėl taip nutiko – didžiulę įtaką turėjo jųdviejų sūnaus netektis: „Faustas neįstengė kurti taip, kaip anksčiau – pilna
dūšia, visa širdimi ir šaltu protu. Muzikos kūrimas reikalauja ledinio proto, kol ji dar yra sumanymas, idėja, ir geliančios širdies, kai ta idėja įgyvendinama.“
37-erius metus su F. Latėnu gyvenusi menotyrininkė sako, kad vienas vyro kūrinys jai pačiai yra ypatingas – tai 1982-aisiais parašytas jai dedikuotas styginių kvartetas „In Extremis“, dedikacija net užrašyta ant partitūros. Atminimo vakare „Daktaras Faustas“ šį kūrinį bus galima išgirsti gyvai.
Drąsi, asmeniška, nepavaldi laikui
Ir kritikai, ir gerbėjai neretai mini, kad F. Latėno muzikai būdinga švelni ironija, liūdesys. R. Rachlevičiūtė patvirtina, jog tai atspindėjo kompozitoriaus būdą. „Mudu susipažinome, kai Faustui buvo 26-eri, tuo metu eidavau į Kompozitorių sąjungos rengiamas muzikos perklausas, jos buvo populiarios, lankydavosi ir publika iš miesto. Faustą visą laiką atakuodavo, puldavo, kritikuodavo… Kol vieną dieną susigaudžiau, kad jį kritikuoja už tai, kuo buvo kaltinamas ir tapytojas, mano bičiulis Raimundas Sližys – už banalumo, kičo eksploatavimą rimtuose kūriniuose, už „nerimtą“ požiūrį į meninę kūrybą“, – teigia menotyrininkė.
Jos prisiminimus papildo G. Tuminaitė, sakanti, kad F. Latėnas dažnai kaltintas už tai, jog savo muzikines temas naudojo ne vieną kartą. Bet, anot režisierės, kompozitorius teigė, kad muzika pati savaime yra autonomiška, skirtinguose kontekstuose tas pats kūrinys gali veikti vis kitaip. „Faustas Latėnas nekūrė muzikos tik fonui ar iliustracijai, o įdėdavo į ją savo išgyvenimus. Todėl jo sukurtos temos negali apsiriboti tik tam tikru laiku ar vienu spektakliu, filmu. Jo muzika, kaip ir bet kurio kito talentingo kompozitoriaus muzika, yra amžina, unikali. Jo muzika niekada nebuvo „madinga“, todėl ji nepaklūstanti laikui“, – įsitikinusi G. Tuminaitė.
Kūręs teatrą ir liksiantis jo dalimi
Nors F. Latėno muzika skambėjo ir tebeskamba įvairiausiose erdvėse Lietuvoje ir užsienyje, būtent Vilniaus mažasis teatras užėmė ypatingą vietą jo gyvenime ir kūryboje. F. Latėnas ir režisierius Rimas Tuminas buvo šio teatro bendraįkūrėjai.
„Tai, kad Mažajame teatre yra Fausto Latėno kabinetas ir jo memorialinis kampelis, iškalbingai byloja apie menininko svarbą šio teatro istorijoje. Režisieriaus Rimo Tumino ir kompozitoriaus, vadybininko Fausto Latėno dėka šis neįtikėtinas tiems laikams projektas ir buvo įgyvendintas. Jie abu visą savo karjerą pastatė „ant kortos“, o kartu ir visa saujelė aktorių pasiryžėlių atsiskyrė nuo Nacionalinio dramos teatro – didžiojo ir galingojo – ir pradėjo kurti naują instituciją. Reikėjo daug lėšų, todėl Faustas Latėnas užsiėmė vadyba, o Rimas Tuminas – spektakliais, teatro reikalais. Pirmi spektakliai vyko „ant smėlio“, nes nebuvo grindų. Jie – du bendražygiai – visada vienas kitą palaikė ir įgyvendino Teatro, tegu ir Mažojo, idėją“, – sako R. Rachlevičiūtė.
Pasak G. Tuminaitės, F. Latėno ir teatro ryšys užsimezgė dar tuometėje konservatorijoje, kai jis akompanuodavo aktoriams šokio paskaitose. Būsimo Mažojo teatro branduolys ir įkūrėjai buvo aktorinio kurso studentai, o vienas iš pedagogų – R. Tuminas. „Dar būdamas studentas Faustas Latėnas pradėjo kurti muziką teatrui, 1980-aisiais jis parašė muziką spektakliui „Dvigubas nepastovumas“, kurį režisavo Rimas Tuminas ir Arvydas Dapšys. Šio spektaklio aktoriai ir kūrėjai vėliau įkūrė Mažąjį teatrą“, – pasakoja G. Tuminaitė.
Pasak jos, R. Tuminas po šio spektaklio jau niekad nebeišsiskyrė su F. Latėnu, jie ėjo bendro tikslo link ir tapo bendražygiais. „Svarbu suprasti, kad F. Latėno kūryba nebuvo tik muzika teatrui – jis buvo pirmas patarėjas, sėdintis repeticijose kuriant spektaklius. Latėnas turėjo išvystytą meninę intuiciją, pateikdavo taiklių įžvalgų kūriniui gimstant. Ir režisieriui, ir aktoriams jo muzika buvo vienas iš svarbiausių spektaklio veikėjų”, – teigia G. Tuminaitė.
Talentingas kūrėjas ir besišypsantis stebėtojas
Režisierė pasakoja su F. Latėnu turėjusi ypatingą ryšį, šis jai imponavo ir kaip žmogus, ir kaip kūrėjas. „Stebėdama jį mokiausi triukų, kai garsas ar tema virsta emocija, iškelia sceną iki dangiškų aukštumų, skrodžia kažką giliai viduje ir staiga scenografija, mizanscena, aktorius susijungia į viena ir amžiams įsirėžia net ne į vizualiąją, o į emocinę atmintį”, –
atskleidžia režisierė.
G. Tuminaitė prisimena eidavusi pas F. Latėną patarimo, tardavosi dėl kildavusių problemų: „Savo tylėjimu ar keliais žodžiais jis išspręsdavo keblią situaciją. Eidavau pas jį, nes turėjo labai gerą humoro jausmą, daug kalbėdavomės aptarinėdami absurdiškas situacijas ir juokdavomės. Faustas buvo Faustas – be dirbtinių priedų ar pasipūtimo. Genialus muzikoje, bet lyg iš šalies, su šypsena stebintis visus. Jis tikrai buvo daktaras Faustas – žmogaus sielos daktaras.“
Atminimo renginyje „Daktaras Faustas“ susirinks būrys F. Latėno kolegų ir draugų, tad paklausta, ką, jos manymu, šis norėtų susirinkusiesiems ištarti, R. Rachlevičiūtė teigė esanti tikra, jog jis trokštų perduoti savo meilę žmonėms, žiūrovams: „Jis padėkotų profesorėms Daliai Balsytei ir Indrei Baikštytei, taip pat vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur už jo kūrybos sklaidą. Pasidžiaugtų, kad Mažasis teatras sėkmingai gyvuoja, kad puikiai darbuojasi režisierė Gabrielė Tuminaitė, kad jo vakarą ves muzikologas Vytautas Gerulaitis… Jis iš širdies būtų dėkingas muzikantams, kurie atlieka jo muziką. Juk ir jam pačiam reikėjo laiko patikėti, kad jis yra TIKRAS kompozitorius, o ne tik ir ne tiek muzikos teatrui kūrėjas.“
