Augant statybų apimtims ir projektų sudėtingumui, kokybės klausimas tampa vienu svarbiausių veiksnių rinkoje. Statybų sektoriuje net ir nedidelis defektas gali tapti dideliu galvos skausmu – užsakovui tai reiškia prastovas, o generaliniam rangovui – neplanuotus garantinio aptarnavimo kaštus ir reputaciją. Nors 2026-ieji atnešė pažangesnes technologijas, įmonės „Conres“ vadovas Ernestas Šeženis teigia, kad rinkoje ryškėja atotrūkis tarp tų, kurie sistemingai valdo procesus, ir tų, kurie problemas bando spręsti tik po objekto pridavimo.
Daugiau nei pusė statybų defektų – trijose srityse
E. Šeženis atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė visų fiksuojamų statybų defektų Lietuvoje patenka į tris pagrindines kategorijas. Didžiausią dalį sudaro inžinerinių sistemų trikdžiai, kurie dažnai tampa brangiausių klaidų priežastimi.
„Daugiausia defektų sudaro šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų nesklandumai, vandentiekio vamzdynų nesandarumai bei pastato valdymo sistemų neatitikimai projektiniams sprendiniams. Inžinerinės sistemos yra sudėtingos, jose susikerta daugybės skirtingų rangovų darbai, todėl net ir nedidelės klaidos ar koordinacijos trūkumas gali sukelti grandininį efektą. Jo pasekmės paaiškėja tik pradėjus eksploatuoti pastatą“, – sako E. Šeženis.
Antroje vietoje rikiuojasi durų, spynų ir jų automatikos reguliavimo problemos, dar apie dešimtadalį sudaro stogo dangos defektai.
„Esminis skirtumas atsiranda vertinant šių defektų kainą – tą patį defektą statybų metu galima pašalinti dešimtimis kartų pigiau nei po objekto pridavimo“, – pabrėžia E. Šeženis.
Pasak jo, rangovai paprastai planuoja, kad garantinių defektų šalinimas sudarys apie 0,2–1 proc. projekto vertės, tačiau nesuvaldytos rizikos gali šias sąnaudas padidinti kelis kartus.
„Dėl to dar statybų metu mūsų komanda didelį dėmesį skiria tarpinėms patikroms ir ankstyvam neatitikimų identifikavimui. Tai leidžia išvengti vėlesnių korekcijų eksploatacijos stadijoje“, – sako E. Šeženis.
Trys pagrindinės priežastys
Nepaisant technologinės pažangos, E. Šeženio teigimu, Lietuvoje defektų priežastys išlieka gana stabilios. Praktikoje išsiskiria trys pagrindiniai veiksniai.
Pirmasis – projektavimo klaidos arba neišbaigti sprendiniai. Būtent projektavimo stadijoje priimami sprendimai, kurie vėliau lemia viso projekto kokybę ir kaštus. Ši grandis vis dar laikoma silpniausia visame procese.
Antrasis – rangovų kvalifikacija. Rinkoje aiškiai matomas skirtumas tarp patyrusių ir naujų dalyvių. Pastarieji dažnai neturi sukurtų kokybės valdymo sistemų, o siekdami konkuruoti renkasi pigesnius, bet ne patikimesnius sprendimus.
Trečiasis – kontrolės trūkumas. Ypač tai išryškėja, kai projektas susiduria su terminų spaudimu. Tokiais atvejais kokybės kontrolė neretai tampa antriniu prioritetu, o technologiniai reikalavimai ne visada išlaikomi.
Statybų aikštelėje būtina disciplina
Pasak E. Šeženio, statybų defektai savaime nėra išskirtinė problema – jie yra natūrali proceso dalis. Tačiau jų mastas ir kaina priklauso nuo sprendimų, priimamų dar iki statybų pradžios.
„Conres“ svarbiausiu kriterijumi tampa ne tik projekto kaina ar terminai, bet ir kokybės užtikrinimas. Praktika rodo, kad būtent tai lemia skirtumą tarp projektų, kuriuose defektai tampa valdomu procesu, ir tų, kuriuose jie virsta brangiai kainuojančiomis problemomis”, – sako E. Šeženis.
Jo teigimu, pirmiausia tai atsakingas pasiruošimas – dar iki darbų pradžios peržiūrimos technologinės kortelės ir parengiamas detalus darbo projektas. Antra, kokybė turi būti tikrinama ne užbaigus atskirus etapus, o kasdien darbo vietoje. Tai leidžia pastebėti technologijos nesilaikymą ar žmogiškas klaidas ankstyviausioje stadijoje, kai pasekmės dar minimalios. Galiausiai būtina griežta technologinė disciplina“, – sako E. Šeženis.
Šiuo metu „Conres“, valdanti platų privataus sektoriaus portfelį ir dirbanti prie valstybinės reikšmės gynybos infrastruktūros projektų, akcentuoja, kad augant darbų apimtims ir sudėtingumui gebėjimas užtikrinti kokybę be kompromisų tampa pagrindiniu įmonės konkurenciniu pranašumu. „Mūsų strateginis tikslas – tvari plėtra, pagrįsta ne tik finansiniais rodikliais, bet ir nepriekaištingu galutiniu rezultatu“, – pažymi E. Šeženis.
