2026 m. gegužės 6 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pristatyta Lietuvos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) 2025 metų veiklos ataskaita. Posėdyje dalyvavęs nuolatinis atstovas Ričard Dzikovič supažindino komiteto narius su pagrindiniais praėjusių metų veiklos rodikliais, bylų tendencijomis, Konvencijos pažeidimais, EŽTT sprendimų įgyvendinimu bei aktualiais klausimais, susijusiais su žmogaus teisių apsauga Lietuvoje. Taip pat atkreipdamas dėmesį, kad Lietuva jau 30 metų dalyvauja Konvencijos apsaugos sistemoje, jis pateikė bendrą šio laikotarpio statistiką ir tendencijas.
Atstovas pažymėjo, kad pastarųjų metų statistika rodo nuosekliai mažėjantį skundų prieš Lietuvą skaičių. Pavyzdžiui, 2024 metais EŽTT buvo pateikti 346 skundai prieš Lietuvą, o 2025 metais – 292 skundai. Tai yra mažiausias skundų skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Išliekanti skundų mažėjimo tendencija leidžia teigti, kad šalyje sprendžiamos sisteminės žmogaus teisių problemos. Vis dėlto, nepaisant šios pozityvios tendencijos, Lietuva vis dar užima 21 vietą tarp 46 Europos Tarybos valstybių pagal skundų skaičių, tenkantį gyventojų skaičiui, ir išlieka tarp dažniau į EŽTT akiratį patenkančių šalių.
R. Dzikovič taip pat informavo, kad 2025 m. Lietuvai perduotos 9 naujos bylos (2024 m. perduota 18 naujų bylų) ir 2 peticijos buvo rekomunikuotos pateikiant papildomus naujus klausimus. Jis atkreipė dėmesį, kad naujų bylų skaičiaus sumažėjimas 2025 m. gali būti susijęs su paties EŽTT darbo organizavimo ypatumais ir teisėjo iš Lietuvos pasikeitimu pereinamuoju laikotarpiu. Tačiau bendra tendencija rodo mažėjantį į bylas peraugančių skundų skaičių.
Komiteto nariai buvo supažindinti su nagrinėtų bylų, kuriose nustatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai, pobūdžiu. Daugiausia pažeidimų konstatuota dėl konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), 3 straipsnio (kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas) ir 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą). Nors pažeidimų procentinė dalis išlieka stabili, vis daugiau bylų kelia sudėtingus, teisiškai reikšmingus klausimus, kurių sprendimui reikalingi sisteminiai pokyčiai.
Posėdyje ypatingas dėmesys skirtas aktualioms byloms, atskleidžiančioms tiek pasikartojančias ir naujas Lietuvos teisinės sistemos problemas ir jos suderinamumo su konvencija iššūkius. Tarp jų – užsieniečio išsiuntimo nacionalinio saugumo pagrindais, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas, tarptautinio vaikų grobimo ir atsisakymo grąžinti vaiką pagal Hagos konvenciją, smurto tarp kalinių ir teisės būti pamirštam bylos. Taip pat išskirtos bylos, kurių vykdymui taikoma sustiprinta EŽTT sprendimų įgyvendinimo priežiūra – dėl translyčių asmenų teisinės padėties ir dėl Lietuvos dalyvavimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros slapto kalėjimo programoje tyrimo.
Aptarti ir EŽTT sprendimų įgyvendinimo rodikliai 2025 m. Teisingumo ministerija 2025 metais 5 pareiškėjams išmokėjo EŽTT priteistas kompensacijas, kurių bendra kompensacijų suma sudarė 27 078 eurus. Šie rodikliai rodo, kad Lietuva įgyvendina Teismo sprendimus, tačiau nuolatinis atstovas pabrėžė, kad būtina ne tik reaguoti į atskirus pažeidimus, bet ir sistemingai šalinti jų priežastis nacionaliniu lygmeniu. Tam reikalingos bendrosios priemonės – nacionalinių teismų procesų atnaujinimas ir praktikos pokyčiai, viešojo administravimo ar kitų institucijų sprendimų peržiūra, taip pat teisėkūros tobulinimas.
Po veiklos ataskaitos pristatymo įvyko diskusijos dėl perduotų bylų turinio ir problematikos. Jose dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius bei komiteto nariai Giedrė Balčytytė, Lilija Vaitiekūnienė ir Ignas Vėgėlė.
