Vasario 26–27 dienomis Vilniuje vyks tarptautinis medienos architektūros ir inžinerijos forumas „Forum Wood Building Baltic“, subursiantis architektus, inžinierius, tyrėjus, verslo atstovus ir urbanistus iš Baltijos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. Renginys yra tarptautinio tinklo Forum Holzbau dalis, kuris vienija pirmaujančius Europos universitetus ir veikia kaip žinių ir technologijų perdavimo platforma šiuolaikinės tvarios medienos statybos srityje.
Baltijos regionui skirtą forumą organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Rygos Technikos universitetas (RTU), Talino technologijos universitetas (TalTech) ir Estijos menų akademija (EKA). Tai jau antras kartas, kai forumas vyksta Vilniuje.
Mediena kaip atsakas į klimato iššūkius
Šiaurės ir Baltijos šalyse mediena – tradicinė statybinė medžiaga – įgavo naują reikšmę tvarumo kontekste. Atsinaujinantys ištekliai, pažangūs tyrimai ir technologinės inovacijos atveria naujas galimybes aukštos kokybės, tvariems ir estetiškai išskirtiniams pastatams.
„Šiandien mediena nebėra tik tradicijos simbolis. Tai strateginis pasirinkimas, padedantis spręsti klimato kaitos, išteklių trūkumo ir statybos sektoriaus poveikio aplinkai problemas. Forumas tampa mokslo, praktikos ir verslo susitikimo tašku“, – sako VILNIUS TECH docentas dr. Liutauras Nekrošius, kuris yra ir forumo mokslinio komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, renginio tikslas – suburti skirtingų sričių atstovus bendrai diskusijai: universitetų mokslininkus, praktikuojančius architektus ir inžinierius, medinių konstrukcijų gamintojus, rangovus, nekilnojamojo turto vystytojus, urbanistus, viešojo administravimo atstovus ir paveldo specialistus.
Dvi dienas trunkantis simpoziumas ir inovacijų paroda
Forumą sudarys dvi dienas trunkantis simpoziumas ir gamybos bei statybos įmonių paroda. Konferencijos programoje numatytos šešios žodinių pranešimų sesijos, o šiais metais pirmą kartą bus organizuojama ir posterių sesija.
„Sesijas sąmoningai struktūruojame taip, kad vienoje patalpoje susitiktų skirtingų disciplinų ir šalių specialistai. Tik tarpdisciplininis dialogas gali paskatinti tikras inovacijas“, – pabrėžia dr. L. Nekrošius. „Šiais metais mums ypač svarbu aktyviai įtraukti studentus, doktorantus ir jaunus architektus bei inžinierius į diskusiją.“
Forume pranešimus skaitys ekspertai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Austrijos, Ispanijos ir Vokietijos.
Nuo biofilinių mokyklų iki medinių daugiabučių
Tarp pranešėjų – žinomi architektai ir inžinieriai, kurių darbai peržengia vienos profesijos ribas. Architektas Arūnas Liola ir statybos inžinierius Žydrūnas Jurgelionis skaitys bendrą paskaitą apie centro „Sanctum“ įgyvendinimo iššūkius, pabrėždami tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą.
Profesorius Pekka Heikkinen iš Aalto universiteto aptars ryšius tarp universiteto tyrimų, švietimo ir statybos rinkos. Architektai Thomas Jørgensen ir Markus Kaasik pasidalins patirtimi projektuojant biofilines ir į kontekstą reaguojančias mokyklų pastatus, o Rūdis Rubenis pristatys bendruomenės bibliotekos projektą.
Tarp socialinio poveikio iniciatyvų architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pristatys savo keliaujančias architektūros dirbtuves, kurios suteikia galimybę jauniems žmonėms mažesniuose miestuose dalyvauti formuojant savo aplinką. Architektė Viktorija Blažienė parodys, kaip architektūra gali tapti humanitarinės pagalbos įrankiu karo paveiktai Ukrainai.
Architektai Johannes Hübner ir Tina Selami atlieka eksperimentinius tyrimus renovacijos ir naujos statybos srityse, o Joakimas Kaminsky pristatys 12 aukštų medinį daugiabutį, apšiltintą šiaudais – inovaciją, kuri kelia tvarumo standartus į naują lygį.
Inžineriniai sprendimai ir rinkos perspektyvos
Inžinerijos sekcijoje Stefan Winter prognozuos medinių konstrukcijų ateitį 2030 m., Rosenheim Technikos universiteto profesorius Andreas Heinzmann analizuos medienos gamybos procesų tobulinimo kryptis, o inžinierė Maarja Mirjam Rajasaar pristatys eksperimentinį lauko medinių konstrukcijų monitoringo tyrimą.
Tyrėjas Maximilian Pramreiter nagrinės efektyvesnį miško išteklių naudojimą, o biologijos profesorius Vitas Marozas atkreips dėmesį į tvaraus miškininkystės ir biologinės įvairovės svarbą. Programoje taip pat numatytas pranešimas apie medinių tiltų projektavimą Ispanijoje ir jų gamybą Lietuvoje, taip pat didžiausio administracinio pastato su laikančiomis medinėmis konstrukcijomis įgyvendinimo analizė.
Baltijos šalių medienos architektūros ir statybos rinkos dabartinės būklės, potencialo ir ateities krypčių apžvalgą pristatys verslo atstovas ir tvaraus statybos ekspertas Paulius Milčius.
„Medienos statybos sektorius Baltijos regione turi didžiulį augimo potencialą. Tačiau tam reikia glaudaus akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. Forumas katalizuoja šį procesą“, – apibendrina dr. L. Nekrošius.
Partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „Pro clima“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „James Hardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUF“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „Peikko“, „Drūstraigtis“, „VMG Grupė“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „The Nordic Council of Ministers“, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Medinės architektūros centras.
Tekstą parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas dr. Liutauras Nekrošius, kuris yra ir forumo mokslinio komiteto pirmininkas.
