Namų ramybę kartais sudrumsčia ne audros ar netikėti techniniai gedimai, o visiškai kasdieniai daiktai. Draudikų praktika rodo, kad pavojus slypi ir ten, kur jo, regis, mažiausiai tikimasi. Sprogstantys sulčių buteliai, į parketą įsigėręs vynas ar šampano kamštis, gebantis įskelti stiklinę virtuvės apdailos skydelį – iš pažiūros paprastos buities situacijos dažnai virsta brangiais remonto darbais. O kartais nutinka ir dar įdomiau: sudužus akvariumi išsiliejęs vanduo apgadina ne tik baldus, bet ir užlieja kaimynus.
Anot draudimo bendrovės „If“ Lietuvoje turto žalų vadovės Ievos Rapkauskės, praktika rodo, kad namuose pasitaikančių netikėtumų būna daug daugiau, nei iš pradžių gali atsirasti.
Retas susimąstytų, kad paprastas butelis sulčių gali sukelti rimtų nemalonumų. Tačiau draudimo bendrovės praktika rodo priešingai – ypač tada, kai sultys ar kiti gėrimai ruošiami namuose. Neseniai fiksuotas atvejis, kai du litrų talpos vynuogių sulčių butelis dėl fermentacijos metu susikaupusio slėgio tiesiog sprogo. Skeveldros pažiro po visą virtuvę, įstrigo sienų tinke ir balduose, o padaryta žala siekė 2500 eurų.
„Vis daugiau žmonių namuose gamina sultis ar fermentuotus gėrimus, tačiau reikia ne tik žinių, bet ir tinkamos laikymo sąlygos“.
Draudikų teigimu, tokie atvejai – tikrai ne pavieniai. Ant parketo išsiliejęs vynas gali visam laikui pažeisti paviršių, o netikėtai iššovęs šampano kamštis alyvuoto dažnai įskelia stiklinės virtuvės sienos skydelį. Vidutinė draudimo išmoka už tokias, iš pažiūros menkas, bet realios žalos sukeliančias situacijas siekia apie 800 eurų.
Netikėtas potvynis namuose
Vandens sukeliamos žalos – vienos dažniausiai fiksuojamų. Tačiau priežastys dažnai būna kur kas įvairesnės, nei trūkę vamzdžiai ar nesandarios filtrų jungtys. Nuotėkius sukelia ir buitinės technikos gedimai – vandens šildymo boilerių, radiatorių, skalbimo ar indaplovių sistemų sutrikimai.
„If“ draudimo įmonės duomenimis, vien 2024 m. vienam klientui, kurio virtuvėje įmontuotos skalbimo mašinos nuotėkis apgadino būstą, išmokėta 15 tūkst. eurų. „Vandeniui įsigeriant į grindis ir sienos susidaro didelė drėgmė, o likusios žalos – ypač brangu, jei danga yra parketas“, – aiškina I. Rapkauskė.
Tačiau pasitaiko ir visiškai netikėtų atvejų. Vieno kliento namuose staiga sudužęs akvariumas išliejo apie 120 litrų vandens. Jis sugadino baldus, grindis ir esantis buto lubas. šio įvykio žala siekė 1000 eurų.
Maži incidentai, o sąskaita – didelė
Draudikų teigimu, net ir smulkūs incidentai gali virsti dideliais remonto darbais, nes žala dažnai plinta nepastebimai. Vandeniui įsigeriant į grindų ar sienų konstrukcijas atsiranda pelėsio židiniai, ima deformuoti mediena, atsiklijuoja apdailos medžiagos. Remonto meistrai dažnai turi ardyti ir tas zonas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nepastebimos.
Panaši situacija ir su smūginiais pažeidimais. Net menkas stiklo įskilimas, nedidelis paviršiaus įspaudas ar pastebima sienos deformacija gali pareikalauti ne tik specialių medžiagų ir meistrų darbo, bet ir visos konstrukcijos keitimo. Todėl iš pirmo žvilgsnio žala dažnai brangsta žymiai labiau, nei tikimasi, o galutinės sumos dažnai viršija kliento pirminius lūkesčius.
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
