Kauno Vienybės aikštės pasididžiavimas – šimtmetį skaičiuojantis ąžuolas – laukia deramo įvertinimo. Nors daugelis kauniečių kasdien praeina pro atnaujintą Vienybės aikštę, tik nedaugelis žino, kad šalia modernaus BLC verslo centro stovi ne šiaip sau medis, o istoriją menantis ąžuolas. Šis medis buvo pasodintas dar 1931 m. gegužės 16 d., kuomet tuometinis ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, kartu su kitais to meto politikais, gausiai susirinkus miestiečių miniai, įamžino šį svarbų įvykį. Sodinuką pašventino pats kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto docento Kastyčio Antanaičio, tuo metu jaunoje Lietuvos valstybėje, kaip ir dabar, politikai stengėsi vienytis. Iki 1929 metų ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru buvęs Augustinas Voldemaras dėl politinių nesutarimų buvo sukėlęs sumaištį šalyje, todėl iš Juozo Tūbelio buvo tikimasi tautos suvienijimo. Istorikas teigia, kad nepaisant opozicijos, ypač tautininkų, pasipriešinimo, J. Tūbeliui sekėsi gana gerai.
„Tuo metu santykiai buvo įtempti ne tik tarp politikų, bet ir tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos. Todėl ąžuoliukas ir aikštė buvo pavadinti Vienybės vardu“, – aiškino istorikas. Įdomu tai, kad apie šio ąžuolo pasodinimą po dviejų dienų rašė tik du to meto laikraščiai – „Lietuvos aidas“ ir „Dienos naujienos“. Opoziciniai leidiniai ir „geltonoji spauda“ apie šį įvykį nutylėjo.
Laikraščiai neatskleidžia, kokio amžiaus buvo sodinukas tuo metu. Spėjama, kad jam galėjo būti apie dešimt metų ar daugiau, tad dabar šis ąžuolas jau yra sulaukęs solidaus šimtmečio jubiliejaus. Sovietmečiu aikštė buvo pervadinta Jono Janonio vardu, o apie ąžuolo garbingą praeitį nebuvo viešai kalbama, baiminantis, kad jis nebūtų sunaikintas.
„Tai yra gyvas istorijos ir kultūros paminklas, todėl būtų didžiulė nuodėmė jo neįamžinti. Būtų gražu prie jo pastatyti akmenį su užrašu „Vienybės ąžuolas“ arba bent jau informacinę lentelę“, – teigė K. Antanaitis. Jis pridūrė, kad mieste vykdomo projekto „Kauno akcentai“ dėka atsirastų menininkų, galinčių įgyvendinti šią idėją.
Tačiau aistros dėl šio ąžuolo kilo dar prieš kelis dešimtmečius. 2008 metais, pradėjus kalbėti apie kapitalinę aikštės rekonstrukciją, į viešumą iškilo diskusijos dėl jo likimo. Tuomet į Architektų namus susirinko daug miestiečių, reikalaujančių, kad konkurso sąlygose būtų įrašytas reikalavimas išsaugoti šį medį.
Tuo metu kauniečius suneramino informacija, kad daugelyje projektų nebuvo numatyta, jog šis reikšmingas medis bus integruotas į naująją aikštę. Tuometinis Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas teigė, kad išsaugoti medžius virš požeminio garažo yra įmanoma, tačiau tai kainuotų nemažai.
„Jei sunaikinsite ąžuolą, sunaikinsite ir Lietuvą. Mes neleisime jo išrauti – atsigulsime po juo“, – kategoriškai pareiškė miškininkas Juozas Dingelis.
Signataras Algirdas Patackas taip pat nebuvo abejingas šiam ąžuolui. Dar prieš du dešimtmečius, dirbant miesto dienraštyje „Laikinoji sostinė“, buvo parengtas interviu su A. Patacku apie politinę situaciją Lietuvoje ir tautos vienybę. Signataras pageidavo fotografuotis būtent prie šio ąžuolo.
A. Patackas puikiai žinojo šio medžio istoriją ir siūlė miesto vadovams pastatyti atminimo lentelę, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nebuvo padaryta.
Ar dabar pagaliau būtų galima ištaisyti šią klaidą? Juolab, kad neseniai aikštėje buvo pastatyta skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino bronzinė skulptūrinė kompozicija, įamžinanti tarpukario metais čia stovėjusį brolių Juozo ir Jono Vailokaičių namą bei elektrinę. Šie pastatai buvo susprogdinti 1944 metais, traukiantis vokiečiams.
Kompozicijoje esančioje lentelėje nurodoma, kad aikštėje auga Vienybės ąžuolas, tačiau daugelis žmonių į tai neatkreipia dėmesio.
„Jei suteiksime medžiams kultūrinį ir istorinį statusą, ateityje reikės jais rūpintis, o mūsų miesto biurokratai nenori pajudinti savo sėdmenų“, – ironizavo K. Antanaitis.
Tačiau šis biurokratų „nenoras“ nesutrukdė 2012 metais Laisvės alėjoje, netoli savivaldybės, olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei pasodintą liepą pavadinti jos vardu.
Dėl šio klausimo kreipėmės į miesto savivaldybę ir laukiame atsakymo.
