## Kauno Vytauto parkas: ambicijos, interesai ir viešosios erdvės renesansas
Prieš kurį laiką naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio komentarą dėl situacijos Vytauto parke. Siekiant išsamiau nušviesti šią temą, portalas nusprendė pateikti ir UAB „Osterodė“ direktorės Dianos Balkuvienės, kurios įmonė turi nuosavybę parko teritorijoje, poziciją.
Primename, kad „Osterodė“ jau kurį laiką susiduria su savivaldybės raginimais atsisakyti jai priklausančio nekilnojamojo turto. D. Balkuvienė teigia, kad ji ne kartą kreipėsi į įvairius savivaldybės atstovus, norėdama išsiaiškinti, kas siekia išstumti jų įmonę, kuri jau daugiau nei 30 metų prižiūri pastatą parke ir netrukdo visuomenei lankytis. Be to, savivaldybė nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio ją iš naujo svarstyti „Osterodės“ prašymą dėl leidimo kapitaliai remontuoti pastatą.
D. Balkuvienė teigia, kad iki šiol neturėjo galimybės aptarti šią situaciją su Kauno meru V. Matijošaičiu. Verslininkė pabrėžia, kad V. Matijošaitis savo verslą pradėjo 1991 m., po darbo milicijoje. Ji svarsto, ar V. Matijošaičio ir jo verslo partnerių privatizacija Plungėje ir Kaune nebuvo „naminė“, o ne „laukinė“.
Verslininkė mano, kad susitikimas su meru galėtų būti naudingas diskusijai apie smulkiojo verslo plėtrą. Ji atkreipia dėmesį į V. Matijošaičio patirtį, nes jis nuo 2006 m. buvo asociacijos „Mentor Lietuva“ valdybos narys, o nuo 2008 m. – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas.
Taigi, naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pateikia mero V. Matijošaičio komentarą ir UAB „Osterodė“ direktorės D. Balkuvienės atsaką į jį. Tokiu būdu siekiama parodyti skirtingas nuomones dėl Vytauto parko ateities.
Meras V. Matijošaitis teigia: „Kaunas iš esmės pasikeitė: nuo investicijų į miestui ir šaliai svarbius objektus iki viešųjų erdvių renesanso. Visa tai daro miestą gyvą, pilną veiksmo. Tačiau vis dar turime vietų, tarsi įstrigusių laike. Ne todėl, kad trūksta vizijos ar lėšų, bet dėl kelių piktybiškų veikėjų, praeities klaidų ir dešimtmečius vilkinamų procesų: nei pats tvarkau, nei kitiems leidžiu.“
Meras kritikuoja ankstesnę Kauno politiką dėl aplink Ąžuolyną esančių teritorijų skaidymo ir atidavimo privatininkams.
D. Balkuvienė atsako: „Jei tai buvo ar yra pažeidimas, tai ginant viešąjį interesą, prokuratūra galėtų išsiaiškinti bei atsakyti merui ir visuomenei apie „atriekimus“ – tiek buvusius, tiek dabartinius?“
V. Matijošaitis tęsia: „Kažkada tokios machinacinės schemos gal buvo norma, bet tikrai ne dabar. Baigiame surinkti visus išparceliuotus plotus, kad jie sugrįžtų kauniečiams. Vienas iš pavyzdžių – Vytauto parkas, kuris jau seniai turėjo būti pilnai sutvarkytas, bet dabar stovi pusiau skustas, pusiau luptas.“
D. Balkuvienė pritaria mero nuomonei ir priduria: „Todėl vykdydami veiklą, sukūrę darbo vietas ir mokėdami mokesčius Lietuvos Respublikai ir miestui 30 metų, esame nuo 2021 metų parengę nuosavybės teise mums priklausančio pastato kapitalinio remonto projektą. Tačiau šis projektas yra stabdomas nuo 2022 metų, iš pačios Kauno miesto savivaldybės pusės.“
Meras V. Matijošaitis pabrėžia, kad nusikaltimas miestui ir jo žmonėms buvo padarytas daugiau nei prieš 30 metų, atidavus Vytauto parką ir Dainų slėnį į privačias rankas. Jis primena 1992 m. privatizaciją, kuomet valstybinis turtas virto privačiu. Anot mero, šiandien matome rezultatą: Vytauto parke stovi apleisti, apgriuvę, netinkami naudoti statiniai.
D. Balkuvienė replikuoja: „Žinome, kad tokių statinių sąrašas egzistuoja (viena iš savininkų – pati Kauno miesto savivaldybė). Parke esančio „Osterodės“ nekilnojamojo turto, kuriame yra vykdoma veikla, gaunamos pajamos ir mokami mokesčiai valstybei, tarp mero minimų pastatų nėra. Ar kiti pastatai (jų savininkai) savo veiklomis yra sumokėję bent vieną eurą į biudžetą, ir ar yra juose sukurtos darbo vietos, – čia gali atsakyti žurnalistinis tyrimas, o dar geriau – pati Kauno miesto savivaldybė.“
Meras teigia, kad Kaunas įrodė, jog praeities klaidas galima ištaisyti, susigrąžinus Dainų slėnį ir prikeliant jį naujam gyvenimui. Jis mano, kad Vytauto parko situacija yra analogiška ir pabrėžia, kad tai nėra „pasišpagavimas“ su privačia nuosavybe, o kova už viešą interesą.
D. Balkuvienė atsako, kad privati nuosavybė yra privati nuosavybė ir nesupranta sąvokos „pasišpagavimas“ esmės. Ji netiki, kad teisminius procesus dera vadinti „pasišpagavimu“.
Meras teigia, kad miestas siūlo taikų kelią – už sąžiningą kainą išpirkti privatininkų turtą visuomenės poreikiams. Tačiau, anot jo, savivaldybė susiduria su abejingumu, skundais, teismais, trukdymu ar tyla. Meras svarsto, kad tokių veikėjų motyvai galbūt yra savotiška fetišo forma.
D. Balkuvienė klausia, kas yra sąžininga kaina ir kam ji yra pasiūlyta. Ji primena pavyzdį, kai už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto buvo nupirktas pastatas „vaiduoklis“ Vytauto 4B adresu. Ji svarsto, ar mero nuomone, tai ir galima laikyti „savotiška fetišo forma“.
Meras džiaugiasi, kad Vytauto parko prieigose vyksta teigiami pokyčiai: baigtas kapitalinis remontas Miko Petrausko Scenos menų mokykloje ant Parodos kalno. Taip pat planuojama sutvarkyti netoliese stovintį mūrinį kurhauzą ir pritaikyti jį tos pačios Scenos menų mokyklos veiklai.
Meras teigia, kad miestas turi aiškią viziją – sukurti gyvą, bendruomenės poilsiui skirtą parką. Jis pabrėžia, kad atlikta gyventojų apklausa ir pagal jos rezultatus paruošta Vytauto parko sutvarkymo galimybių studija. Miestas rengia detalųjį planą, formuojant vieną nedalomą sklypą visoje Vytauto parko teritorijoje.
D. Balkuvienė sutinka, kad parko vartai nėra užrakinti ir savivaldybė gali parką tvarkyti. Ji pabrėžia, kad „Osterodei“ priklausantis pastatas Nr. 4A Vytauto parke yra skirtas visuomenės poreikiams ir tereikia leisti tai erdvei atsinaujinti.
