Vyriausybė patvirtino pakeitimus, skirtus antros pakopos pensijų kaupimo sistemai. Šie pakeitimai numato automatinio gyventojų įtraukimo atsisakymą, galimybę pasitraukti iš sistemos ir palikti 1,5 proc. valstybės įnašą tiems, kurie nuspręs toliau kaupti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos numato, kad gyventojai galės apsispręsti dėl pasitraukimo iš fondų du kartus: 2026 ir 2027 metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Paraiškos bus vertinamos kiekvienų metų pabaigoje, tris mėnesius.
„Mūsų siūloma sistema yra subalansuota ir tvari, orientuota į didesnį skatinimą kaupti papildomai, didesnį pasitikėjimą papildomu kaupimu ir, per lankstumą bei galimybę būti savo pinigų šeimininkais, ši sistema bus daug patrauklesnė nei dabar“, – po Vyriausybės posėdžio teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Ministrė pabrėžė, kad pereinamasis laikotarpis yra svarbus ne tik gyventojams, bet ir pensijų fondams, kurie turės išmokėti lėšas žmonėms. Ilgesnis laikotarpis leis išvengti situacijos, kai visi gyventojai vienu metu kreiptųsi dėl didelių sumų išmokėjimo, o fondai turėtų skubiai parduoti savo investicijas.
Ministrė I. Ruginienė išreiškė viltį, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos, o pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio. Pakeitimais taip pat siūloma sudaryti galimybę pasitraukti iš kaupimo tiems, kurių netenkina atnaujintos sąlygos. Tokiu atveju gyventojas galėtų atsiimti savo įmokas ir sukauptą investicinį prieaugį.
Pasak I. Ruginienės, per pereinamąjį laikotarpį išsiimti pinigai nebus apmokestinami, o ateityje pasitraukimo mokestis sieks 3 procentus tiems, kurie lieka kaupti ir norės išsiimti dalį lėšų. Tiems, kurie nuspręs likti sistemoje, bus suteikta daugiau lankstumo – jie galės neribotai stabdyti įmokas dėl įvairių priežasčių ir pasirinkti atlyginimo dalį, kurią norės skirti kaupimui.
Ministrė nemato rizikos investicinei aplinkai. Ji teigia, kad atvirkščiai, išsiėmę pinigus žmonės juos investuos į kitas sritis, o tai gali turėti net teigiamos įtakos. I. Ruginienė paminėjo Estijos pavyzdį, kur tokia galimybė visada atvira ir problemų su investicine aplinka nekyla. Ji prognozuoja, kad pereinamuoju laikotarpiu sumažės įtampa ir augs pasitikėjimas kaupimu, o 25 proc. lėšų išsiėmimas neturės didelės įtakos.
Numatoma, kad gyventojas galės vieną kartą gyvenime atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei jo įmokėta suma. Ministrė ragino nekurti neigiamo naratyvo, teigiant, kad žmonės patys nesugeba sumąstyti, kur investuoti savo uždirbtus pinigus. Ji pridūrė, kad galimybė valdyti savo pinigus yra vienas iš svarbiausių šios pertvarkos aspektų.
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad šie pakeitimai neturi jokios sąsajos su investicine aplinka. Jis mano, kad bankai ir kiti investiciniai instrumentai gali netgi turėti naudos, nes žmonės, atsiėmę pinigus, ieškos, kur juos investuoti, o ne tik išleis vartojimui. Jie galės investuoti į akcijas, naudotis sutelktinio skolinimosi platformomis ar kitomis priemonėmis.
Lietuvos darbdavių, Pramonininkų bei Verslo konfederacijos, Finansų analitikų, Investuotojų ir dar šešios asociacijos antradienį pakartotinai pareiškė, kad tokie siūlymai sugriaus sistemą.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių, o „Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas pervedė apie 774 tūkst. arba 54,5 proc. visų pensijų kaupime dalyvaujančių žmonių.
