Kauno savivaldybė išsisuko nuo atsakomybės už abejotinus kelio ženklus: biurokratinis labirintas apsaugojo nuo baudų
Nuo 2018 metų Kauno gatvėse atsiradę rombo formos ženklinimai sukėlė nemažai aistrų ir diskusijų. Nors šie savavališki kelio ženklai nėra numatyti Kelių eismo taisyklėse (KET) ar kituose teisės aktuose, ir netgi prieštarauja Vienos konvencijai, reglamentuojančiai tarptautinius kelio ženklus, panašu, kad klausimas dėl jų pašalinimo įstrigo biurokratijos labirintuose, o iniciatoriai gali jaustis nebaudžiami.
Balandžio pradžioje portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė skaitytojų pranešimų, kad mieste vyksta rombų naikinimo darbai. „Visur Kaune „rombai“ yra šveičiami ir užpilami kažkokia skaldele. Ar jie pagaliau bus naikinami?“, – klausė susirūpinęs kaunietis.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad rombų niekas nenaikina – vyksta jų atnaujinimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius paaiškino, kad atšilus orams „rombai“ tiesiog atnaujinami, o šalinti jų neketinama. Anot jo, šis ženklinimas skirtas pėstiesiems ir jų saugumui užtikrinti, įrengiamas 30 metrų iki perėjos, kad vairuotojas spėtų sureaguoti ir sustabdyti automobilį, jei neviršija greičio.
Tiesa, gyventojai pastebėjo, kad „rombai“ piešiami ne senosiose jų buvimo vietose, o tai gali suklaidinti vairuotojus.
Kritika dėl šių ženklų pasigirdo ne pirmą kartą. „Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno savivaldybė ne kartą teigė, jog rombo formos ženklinimas padėjo užtikrinti miestiečių saugumą, pavyzdžiui, nurodė, kad per penkerius metus tokiose perėjose neįvyko nė vienos mirtinos nelaimės. Tačiau institucijos į šią statistiką žiūri skeptiškai. Be to, į saugumo užtikrinimą gatvėse buvo investuota nemažai lėšų.
Šis savivaldybės išgalvotas ženklinimas nuolat kėlė diskusijas tarp kauniečių ir specialistų. Vairuotojai teigia, kad „rombai“ klaidina ne tik užsieniečius, bet ir svečius iš kitų miestų, nes toks ženklinimas egzistuoja tik Kaune. Kai kurie vairuotojai mano, kad „rombai“ žymi pagrindinį kelią.
Buvęs Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys yra sakęs, kad tokie ženklai neturėtų būti naudojami, nes jie gali klaidinti vairuotojus ir kelti pavojų eismo saugumui. Jis atkreipė dėmesį, kad šis ženklinimas nėra numatytas KET ir prieštarauja Vienos konvencijai.
Susisiekimo ministerija laikosi griežtos pozicijos ir ragina Kauno miesto savivaldybę pašalinti „rombus“. Ministerijos atstovai pabrėžia, kad nuo 2018 m. ne kartą teikė išsamią ir argumentuotą poziciją dėl šio ženklinimo panaikinimo.
„Susisiekimo ministerijos pozicija išlieka nepakitusi, manome, kad rombo formos ženklinimas neturi būti naudojamas Lietuvos keliuose.
Šio ženklinimo veiksmingumas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, nėra vienodai suprantamas eismo dalyviams ir gali juos klaidinti. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir įspėti vairuotojus apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos, gali būti naudojamas Kelių eismo taisyklėse nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.35 – įspėjamojo kelio ženklo Nr. 127 „Pėsčiųjų perėja“ atvaizdas“, – teigiama ministerijos komentare.
Tačiau kyla klausimas, kas gali įpareigoti Kauno miesto savivaldybę laikytis įstatymų ir pašalinti šį kelio ženklinimą.
Ministerijos atstovai atkreipia dėmesį į Konstitucijos nuostatas, kurios garantuoja savivaldybių laisvę ir savarankiškumą, tačiau pabrėžia, kad Vyriausybės atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų. Kadangi Kauno miesto savivaldybė neatsižvelgė į Susisiekimo ministerijos nuomonę, klausimas buvo perduotas Vyriausybės atstovui Kauno ir Marijampolės apskrityse.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Vyriausybės atstovą Andrių Cechanavičių, kuris patvirtino, kad šis klausimas yra senas ir ne kartą nagrinėtas. Jis atkreipė dėmesį į Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimą su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis.
A. Cechanavičius teigė, kad gavus skundus šiuo klausimu, jie buvo persiųsti nagrinėti policijai, nes ši yra specialioji priežiūros institucija. Ar „rombai“ buvo suderinti su policija, ir ar ji ėmėsi kokių nors priemonių, jam nėra žinoma.
Vyriausybės atstovui nukreipus portalą į policiją, klausimai apie „rombus“ buvo pateikti ir šiai institucijai. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno apskr. VPK) dar kartą patvirtino, kad gatvių ženklinimas „rombais“ nėra susijęs su KET, tačiau neaišku, kas gali įpareigoti savivaldybę pašalinti šį išgalvotą piešinį.
Kauno apskr. VPK atstovai paaiškino, kad policija nėra įgaliota derinti technines eismo reguliavimo priemones. Jų teigimu, rombo formos simbolis, žymimas prieš pėsčiųjų perėjas, nėra reglamentuotas KET, nėra priskiriamas kelio horizontaliajam ženklinimui, nenustato ar nepakeičia esamos eismo reguliavimo tvarkos bei neatitinka sąvokos „Techninės eismo reguliavimo priemonės“. Todėl konstatuotina, kad toks kelio ženklinimas su policija neturėjo būti derinamas. Taip pat pažymima, kad informacija, susijusi su KET pakeitimais ir 1.35 punktu numatytu kelio horizontaliuoju ženklinimu, yra perduota Kauno miesto savivaldybės administracijai.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad „rombai“ Kauno gatvėse atsirado 2018 metų rugpjūtį. Teigiama, kad Kaunas šią priemonę perėmė iš Japonijos miestų, kur ji jau seniai pasiteisino. Tuometinis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas teigė, kad sprendimams, kurie padės išsaugoti gyvybes, nebus gailima nei laiko, nei pinigų.
Tiesa, 2021 metais Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sureagavo į gresiančias baudas dėl savavališko gatvių ženklinimo.
„Rombų“ efektas matomas labai aiškiai. Skaičiai kalba patys už save – tragiškų nelaimių perėjose sumažėjo iki minimumo. Bet turime Vyriausybės atstovą Kaune, kuris, užuot tokią priemonę padėjęs įteisinti, skundžia ją teisėsaugai, o už tai miestui gresia baudos. Tuo metu sostinėje į vaivorykštes gatvėse institucijos žiūri kur kas tolerantiškiau, nors visuomenėje reakcijos dėl to nepalyginamai priešiškesnės. Gal kažkam kliudo balta „rombų“ spalva? Jeigu taip, menka bėda: galime rasti ir kitokių variantų, bet tik ne vaivorykštės spalvomis – čia kalbame apie veiksmingą kelio ženklą, o ne triukšmingą protesto išraišką.
V. Matijošaitis kritikavo Vyriausybės atstovą, teigdamas, kad jo darbas nėra vien tik kritikuoti ar skųsti, bet ir palaikyti žmonėms naudingus dalykus.
Ši istorija iliustruoja, kaip klausimas dėl abejotino kelio ženklinimo gali įstrigti biurokratiniuose koridoriuose, o atsakomybė – būti permesta nuo vienos institucijos kitai, galiausiai paliekant iniciatorius nenubaustus.
