Birželio 14-ąją, minima Sovietų Sąjungos vykdytų masinių politinių gyventojų tremčių iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių metinių, prie kuklaus paminklo aukoms susirinkę žmonės pagerbė tremtinių atminimą ir pabrėžė istorinę atmintį. Prieš 85 metus prasidėję trėmimai, per kuriuos sovietų okupantai išgabeno ištisas šeimas – buvusios nepriklausomos Lietuvos šviesuomenę – gyvuliniuose vagonuose, tapo skaudžia tautos istorijos dalimi.
Per visą sovietinės okupacijos laikotarpį iš Lietuvos buvo ištremta 120 tūkstančių gyventojų, tarp kurių – nuo kūdikių iki senelių. Deja, 22 tūkstančiai tremtinių neišgyveno nežmoniškų sąlygų, bado ar katorgiško darbo pakeliui į tremtį ar jau pačiose tremties vietose ir lageriuose.
„Priešas siekė mus palaužti, pavergti, paversti beasmene darbo jėga. Bet Lietuvos žmonės nepasidavė, nepalūžo ir baisiausiose aplinkybėse. Jie atsilaikė savo dvasios jėga – kovodami už savo orumą, už savo kalbą, kultūrą ir tikėjimą“, – kalbėta renginyje. Išlikusieji gyvi tremtyje tapo atsparūs, o ši ištvermė ir atsparumas tapo būsimos valstybės pamatu ir šiandieninės tautos moraliniu kapitalu.
Akcija „Atminties neištremsi“ siekia išreikšti pagarbą visiems ištremtiesiems ar tremtyje gimusiems, nes jų patirtos kančios nėra vien statistika, o konkrečių žmonių, kurių gyvenimai buvo sulaužyti. Minint šią dieną, prisiminta Dalia Grinkevičiūtė, kurios atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ liudija apie pasipriešinimo būdus: „Išgyventi, kai tu turi numirti. Atsiminti, kai privalai užmiršti.“
Paminėtas pernai Laukuvoje atidarytas Dalios Grinkevičiūtės muziejus ir jos atsiminimų išvertimas į 16 pasaulio kalbų, išreiškiant viltį, kad Lietuvos jaunoji karta taip pat skaito šią knygą, brandinančią visos Europos istorinę sąmonę.
Pabrėžta, kad Rusijos vykdoma dezinformacija ir istorinių faktų klastojimas siekia ištrinti atmintį, o istorinė atmintis kitąmet bus vienas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Tai svarbu, kad abi XX amžiaus totalitarinės ideologijos – nacizmas ir sovietizmas – sulauktų tinkamo įvertinimo ir pasmerkimo Europoje. Džiaugiamasi artėjančiu bendromis pastangomis statomo Europos memorialo totalitarizmo aukoms atidarymu Briuselyje.
Renginio pabaigoje dėkota susirinkusiems už tai, kad prisimena ir pagerbia Lietuvos tremtinius, linkint, kad juos lydi pagarba tautos praeičiai ir atsakomybė už jos ateitį.
