Šokiruojanti painiava Jonavos morge: artimųjų agonija ir neatsakyti klausimai dėl palaikų supainiojimo
Jonavos morge įvykusi makabriška klaida, kai buvo supainioti dviejų mirusių moterų kūnai, o 95 metų senolės Adelės B. palaikai sudeginti krematoriume be artimųjų žinios, paliko šeimą sužeistą ir be teisingumo. Nepaisant artimųjų pastangų, kaltininkai nebuvo nustatyti, o sistemos spragos, leidžiančios tokiems incidentams pasikartoti, liko neužtaisytos.
„Skaudžiausia, kad niekas neprisiėmė atsakomybės – nei baudžiamąja, nei administracine tvarka. Net nebuvo rimtai pasistengta išsiaiškinti, kas atsakingas. Nėra jokių garantijų, kad ateityje, bet kurioje Lietuvos vietoje, įvykus panašiam atvejui, kažkas atsakys už savo aplaidumą. Sukurtos sąlygos toliau klestėti betvarkei“, – portalui „Lrytas“ teigė Adelės B. vaikaitė Ieva Š., išreikšdama nusivylimą institucijų sprendimais.
Šeima patyrė didžiulį sukrėtimą, kai paaiškėjo, jog buvo supainioti palaikai. Tai privertė atšaukti mišias, laidotuves ir gedulingus pietus. „Vietoj ramaus atsisveikinimo su artimu žmogumi, buvome priversti aiškintis painiavos priežastis, rašyti skundus įvairioms institucijoms ir vaikščioti po įstaigas. Urną su pelenais atgavome tik praėjus mėnesiui po močiutės mirties, o laidotuvės įvyko vasario 1 dieną“, – pasakojo Ieva Š.
Artimųjų kova už teisingumą atsimušė į sieną. Jie kreipėsi į teisėsaugą dar 2024 metų gruodžio pabaigoje, tačiau nei policija, nei prokuratūra nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Šiuos sprendimus palaikė ir teismai. Šeima taip pat siekė, kad būtų sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas, tačiau ir tai nedavė rezultatų.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas galutinai nusprendė, kad baudžiamasis ar administracinis procesas nebus pradėtas, nors Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už Žmonių palaikų laidojimo įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su kremavimu ir palaikų vežimu.
Bandantys prisibelsti iki teisingumo, Adelės B. artimieji anksčiau kreipėsi į Jonavos policiją, prokuratūrą ir Kauno apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau jų pareiškimai ir skundai buvo atmesti.
Lemtinga klaida: supainiojo kūnus
Adelė B., mirusi 2024 metų gruodžio 24 dieną Jonavos ligoninėje, prieš mirtį aiškiai išreiškė norą būti palaidota tradiciniu būdu – karste, įkasant į žemę. Šeima jau buvo pasiruošusi laidotuvėms: išrinko karstą, drabužius velionei, užsakė gedulingus pietus ir mišias. Laidotuvės buvo numatytos gruodžio 28 dieną Kauno Seniavos kapinėse, pakviestas kunigas, planavo atvykti daug žmonių. Tačiau visus planus sujaukė klaida morge.
Apie atšauktas laidotuves artimiesiems teko pranešti ir socialiniuose tinkluose. Šeima buvo sudariusi sutartį su bendrove „Užuojautos namai“, kuri turėjo pasirūpinti šarvojimu ir laidojimu. Gruodžio 26-osios rytą, apie 11 valandą, šios bendrovės atstovai atvyko į Jonavos ligoninės patologijos skyrių (morgą) paimti Adelės B. palaikų, tačiau rado tuščią vietą.
Paaiškėjo, kad anksčiau, apie 8 val. ryto, Adelės B. kūną pasiėmė kitos laidojimo paslaugas Jonavoje teikiančios firmos, „Amžinos ramybės“, darbuotojai. Pastarieji turėjo išvežti ne 95 metų Adelės B., o 71 metų jonavietės R. J. palaikus, kurie buvo laikomi tame pačiame morge.
Neatidarė maišo su palaikais
Ligoninės patologijos skyriuje tuo metu dirbusi Janina P. iškart paskambino į Kėdainių krematoriumą, prašydama sustabdyti kremavimo procesą, tačiau buvo per vėlu – Adelės B. kūnas jau buvo sudegintas prieš pusvalandį.
Pasak Janinos P., ji nurodė „Amžinos ramybės“ darbuotojams paimti R. J. kūną iš 4 numeriu pažymėto šaldytuvo, tačiau jie per klaidą paėmė Adelės B. kūną iš 5-ojo šaldytuvo.
Ligoninės darbuotoja tvirtino, kad mirusiųjų kūnai iš Jonavos ligoninės stacionaro pristatomi specialiame transportavimo maiše, o ant kūno, prie krūtinės, medicininiu pleistru priklijuojamas A4 formato lapas su vardu, pavarde ir mirties data.
Janina P. pareigūnams teigė esanti įsitikinusi, kad „Amžinos ramybės“ darbuotojas, paėmęs Adelės B. kūną, net nesutikrino duomenų su mirties liudijime nurodytais duomenimis.
Tuo tarpu „Amžinos ramybės“ vairuotojai-duobkasiai Rolandas D. ir Giedrius V. tvirtino, kad Janina P. nurodė paimti R. J. kūną būtent iš 5-ojo šaldytuvo. Jie pripažino, kad būdami morge neatidarė maišo su palaikais ir nesutikrino jokių duomenų.
„Jau per vėlu, kūnas – pečiuje“
Pasak Giedriaus V., atidarius maišą laidojimo bendrovės patalpose, jame nebuvo lapo su mirusiosios asmens duomenimis. Rolandas B. nuvežė Adelės B. palaikus į Kėdainių krematoriumą, įsitikinęs, kad veža kitos moters kūną.
„Kai paskambinau „Amžinos ramybės“ darbuotojui ir pasakiau apie sumaišytus palaikus, jis trumpai atsakė: „Kūnas jau pečiuje, per vėlu“, – per apklausą policijoje prisiminė Janina P.
Gruodžio 26-osios popietę tie patys „Amžinos ramybės“ darbuotojai vėl atvyko į Jonavos morgą ir pasiėmė tos 71 metų moters palaikus, kuriuos privalėjo išvežti į krematoriumą iš pirmo karto.
Šeima jaučiasi palikta likimo valiai
Neaišku, kas konkrečiai suklydo, tačiau aiškinantis situaciją išryškėjo aplaidumas ir nerūpestingumas, sukėlę velionės artimiesiems didžiulį stresą.
Teisėsaugos pareigūnai, narplioję šią skaudžią istoriją, prisipažino, kad su tokiu atveju per savo karjerą susiduria pirmą kartą. Kūnų supainiojimo aplinkybes aiškinęsi policijos tyrėjai apklausė „Amžinos ramybės“, krematoriumo ir Jonavos patologijos skyriaus darbuotojus, tačiau nusikalstamo aplaidumo neįžvelgė. Institucijos taip pat nusprendė neinicijuoti proceso dėl galimo administracinio nusižengimo.
„Krematoriume močiutės kūnas sudegintas net negavus raštiško artimųjų sutikimo dėl kremavimo“, – piktinosi Adelės B. anūkė Ieva Š.
Dėl užsitęsusių teisinių problemų kapsulę su pelenais iš krematoriumo Adelės B. artimieji pasiėmė tik šių metų sausio pabaigoje, po to, kai policija įpareigojo Kėdainių krematoriumą perduoti pelenus velionės šeimai.
Atsakomybės vėl niekas neprisiėmė
Jonavos policija pripažino, kad patikslinimo metu buvo gauta duomenų apie Jonavos ligoninės ir laidojimo bendrovės „Amžina ramybė“ darbuotojų nerūpestingai atliktas pareigas. Tačiau pareigūnai nusprendė, kad jie negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nė vienas iš jų nėra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo. Neįžvelgta ir šių įstaigų vadovų atsakomybės, nes jie apie susiklosčiusią situaciją sužinojo tik po įvykio.
Velionės šeima ir jos advokatas Paulius Jablonskas prašė spręsti bent administracinės atsakomybės klausimą, nurodydami, kad Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, neturint nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo.
Prokuratūra nurodė, kad artimieji turi teisę kreiptis į ligoninę, laidojimo firmą ar jų veiklą kontroliuojančias institucijas, turinčias teisę patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn, nustačius pažeidimo požymius.
Pasak Adelės B. dukters Rūtos J., ši pareiga jai perkeliama nepagrįstai, neatitinkant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų ir generalinio prokuroro rekomendacijų.
Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad senolės šeima gali pati kreiptis į Jonavos ligoninę ar „Amžiną ramybę“ ir pranešti apie jų darbuotojų galimai padarytus pažeidimus bei prašyti atlyginti žalą, taip pat turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka.
„Negana to, kad žmonės išgyvena itin skaudžią netektį, turėdami pareigą atsisveikinti su artimuoju, jiems dar užkraunama pareiga aiškintis, kas kaltas, kas atsakingas, kreiptis į patiems kontroliuojančias institucijas. Mūsų atveju šį procesą turėjo inicijuoti teisėsauga“, – kartėlio neslėpė Ieva Š.
